Informacija tėvams apie narkotikus

Gerbiamieji tėveliai,

Remiantis apklausų duomenimis, galima teigti, kad pastaruoju metu narkotikus pradeda vartoti 12-13-14-15 metų paaugliai. Šis laikotarpis ypatingas tuo, kad jo metu sparčiai vyksta paauglių brendimas, organizmą veikia hormoninės audros, keičiasi paauglių charakteris. Šio amžiaus paaugliai linkę neklausyti, konfliktuoti su tėvais ir mokytojais, daug ką daryti priešingai, kopijuoti savo "dievukus" ir pilnai atsiduoti šiek tiek vyresnių draugų įtakai. Tai sunkus laikotarpis paauglio ir jo tėvų gyvenime, kuriame nemažai klaidų padaro abi pusės. Tėvai dažnai kaltina vaikus nedėkingumu, tėvų negerbimu, akiplėšiškumu ir pan., taiko įvairias bausmes, o paaugliai priešinasi tėvų konservatyvumui. Šiuo tėvų ir vaikų konfliktu dažnai pasinaudoja narkotikų prekeiviai ir siūlo vaikams pabandyti narkotikų. Apsimetę viską suprantančiais paauglių draugais, pirmą dozę dažniausiai pasiūlo veltui. Paanalizavus priežastis, paaiškėja, kad neretai tėvai patys būna kalti, kad vaikai pradeda vartoti narkotikus. Tačiau, kaip parodė apklausos, mažiausiai apie narkotikus, jų poveikį ir vartojimo priežastis žino tėvai, todėl dažnai, užuot išsiaiškinę ir ieškoję kontaktų su savo paaugliais, atstumia juos.

Specialistų nuomone, šiandien ypatingai svarbu šviesti, informuoti ir mokyti tėvus, kad jie daugiau žinotų apie pačius narkotikus, jų pavartojimo požymius ir sugebėtų laiku užkirsti tam kelią.

Tačiau, kaip rodo patirtis, labai sunku visus tėvus surinkti į mokykloje vykstančius tėvų susirinkimus. Daugelis tėvų sunkiai dirba ir neturi laiko eiti į paskaitas. Todėl nėra kito būdo, kaip pasiekti tėvus, kaip laikas nuo laiko siųsti jiems atitinkamai paruoštą, pritaikytą šiam laikmečiui ir jų vaikų amžiui informaciją apie narkotikus.

Dažniausiai Lietuvoje pastaruoju metu į narkotikų liūną patenka 12-13-14-15 metų paaugliai. Yra duomenų, kad Vilniaus mokyklose kas trečias šio amžiaus berniukas vartoja narkotikus (2000 m). Klaipėdos mokyklose yra apie 23,9 proc. išbandžiusių narkotikus paauglių (1999 m). Apytiksliais duomenimis apie 2/3 vartojančių narkotikus paauglių sudaro berniukai, 1/3 – mergaitės.

Pagrindinės priežastys, nulemiančios narkotikų vartojimą: blogi santykiai su tėvais, tėvų skyrybos, konfliktai su mokytojais, draugų spaudimas, nelaiminga meilė, nesugebėjimas atsispirti grupės įtakai, svaiginimasis alkoholiu, klaidingos žinios apie narkotikus ir daug kitų.

Kaliningrado duomenimis kiekvienam mokykloje besimokančiam moksleiviui per metus vidutiniškai 11 kartų pasiūlomi narkotikai (1999 m.). Lietuvoje tokie tyrimai neatlikti.

Rūkantys vaikai 6 kartus dažniau patenka į narkomanijos pinkles negu visai nerūkantys.

33 proc. Lietuvoje apklaustų moksleivių prisipažino, kad jiems teko būti kompanijose, kur buvo vartojamas alkoholis ir narkotikai (1998 m.)

Narkotikai ypač dažnai vartojami diskotekose (kai kada net apie 50 proc. ten besilinksminančio jaunimo)(2000 m.)

Prieš keletą metų Lietuvoje atsiradęs 10 kartų stipresnis už aguonų ekstraktą narkotikas heroinas - mūsų tautos nacionalinė nelaimė. Atsiradus Lietuvos nelegalioje rinkoje heroinui, pavojus mūsų vaikams išaugo šimtus kartų. Vartojant heroiną (rūkant, uostant, ar leidžiantis į veną), priklausomybė nuo jo išsivysto jau po 2-3 kartų ir išlieka visam gyvenimui. Heroiną (balti arba rudi milteliai) galima sumaišyti su kitais narkotikais ir apgauti pirkėjus(taip praktiškai ir vyksta) Dažniausiai medikai narkotikus vartojančių vaikų šlapime atranda heroiną.

Priklausomybė nuo narkotikų vidutiniškai net 250 kartų stipresnė, negu priklausomybė nuo alkoholio.

Tikimybė, kad nutraukęs vartoti narkotikus žmogus prie jų niekada nebegrįš tesudaro 0,001 proc.

Narkomanija šiuolaikinės medicinos metodais – neišgydoma liga; žmogus, įpratęs prie narkotikų, didžiulėmis valios pastangomis gali laikinai nutraukti narkotikų vartojimą, bet po kurio laiko grįžta prie narkotikų.

Gerbiami tėveliai, tik mūsų visų suderinti veiksmai šiandien gali apsaugoti mūsų vaikus nuo grėsmingos nelaimės – narkomanijos. Be Jūsų pagalbos šios problemos neišspręs nei mokytojai, nei gydytojai, nei policininkai. Jūsų pareiga šiuo sunkiu laikmečiu - patiems daug žinoti apie narkotikus ir pradėti kalbėtis šiomis temomis su vaikais. Iš Jūsų lūpų sklindanti ta pati informacija apie narkotikų pavojų bus daug veiksmingesnė už daugelį paskaitų. Vaikai supras, kad tėvai myli savo vaikus, bijo juos prarasti, todėl taip jaudinasi ir rūpinasi, kad jie nepatektų į narkomanijos pinkles.

Remiantis apklausų duomenimis, galima teigti, kad šiandien beveik visi vaikai daug žino apie narkotikus, yra juos matę savo akimis, ne vienam yra buvę jų pasiūlyta. Atvirkščiai, didžioji dauguma tėvelių labai mažai žino apie narkotikus, nėra jų matę (nes suaugusiems jų niekas nesiūlo) ir negalvoja apie tai, kad Jų vaikui vieną dieną gali būt pasiūlyti narkotikai diskotekoje, mokykloje, kieme ar net bendraklasio gimtadienio šventėje.

Norėdami užpildyti šią spragą, bandysime pateikti šiek tiek informacijos apie pačius populiariausius šiuo metu Lietuvoje paplitusius narkotikus ir apie tai, ką turėtų daryti tėveliai.

Opiatai – narkotikai, kurie pasižymi slopinančiu veikimu, gaminami iš opijinių aguonų. Namų gamybos aguonų viralas šiuo metu nebe toks populiarus, nes atsirado daug kartų stipresnis jo pakaitalas heroinas. Heroino milteliai gaunami cheminiu būdu, apdorojant opijinių aguonų žaliavą – opiumą, pas mus pardavinėjami baltų, pilkšvų, rusvų miltelių pavidalu. Didžiausiu opiumo tiekėju į Europos šalis iki šiol buvo Afganistanas ( gamindavo apie 4 tūkstančius tonų opiumo per metus). Heroino milteliai (populiariausias šiuo metu narkotikas Lietuvoje) dažniausiai praskiedžiami vandeniu ir sušvirkščiami į veną, bet gali būti rūkomi, primaišant į tabaką, arba naudojant įvairius įrenginius, o taip pat uostomi, įtraukiant dūmelį ar pačius miltelius į šnerves.

Heroinas, kaip ir aguonos, labai greitai sukelia stiprią psichinę ir fizinę priklausomybę (dažnai užtenka vieno, dviejų pabandymų). Pirmaisiais kartais, apsvaigęs nuo šių narkotikų, asmuo atrodo keistas: nesuprantamai mieguistas, susimąstęs, besišypsantis, su viskuo sutinka, kalba lėtai, nors nukrypsta nuo temos. Vienas iš specifinių požymių - labai susitraukę vyzdžiai (kaip aguonų grūdeliai), nereaguojantys į šviesą. Narkotiko veikimas gali trukti 6-12 val. Jeigu narkotikas vartojamas nebe pirmą kartą, sekančią dieną išryškėja abstinencijos požymiai: paraudusios, ašarojančios akys, išsiplėtę vyzdžiai, sloga ir čiaudulys (primena gripą), nerimas, dirglumas, įtampa, skrandžio skausmai, nenumaldomas troškulys. Seniems narkomanams, be viso to, "laužo kaulus" ir stipriai skauda visą kūną. Kad vaikas jau sistemingai vartoja heroiną (dažniausiai rūko), nurodys dažna nuotaikų kaita, sutrikęs miegas, nenatūraliai susiaurėję ar nenatūraliai išsiplėtę vyzdžiai ir nesuprantamai dažnai besikartojantys įvairūs negalavimai. Ilgai vartojant šiuos narkotikus, pakenkiamos kepenys, iškrenta dantys, susilpnėja imunitetas, sumažėja intelektas, išsivysto impotencija, iškyla didelė grėsmė užsikrėsti AIDS.

Kanapės preparatai (marihuana, rečiau hašišas) – ypatingai paplitę paskutiniu metu tarp rūkančių paauglių, klaidingai laikomi "lengvaisiais" narkotikais. Marihuana (pas mus vadinama "žolyte") - tai sudžiovinti ir susmulkinti žaliai rudi kanapės lapai ir žiedynai. Ji gali būti stipriai supresuota į gumulėlius. Pardavinėjama išfasuota į degtukų dėžutes ar popieriaus skiauteles. Šį narkotiką rūko, sumaišę su tabaku, paprastai panaudodami rūkomąjį popierių ar tuščias cigarečių tūteles.

Hašišas – tai kanapių aliejaus, žiedadulkių ir sudžiovintų žiedynų mišinys, turintis tamsiai rudos, lipnios (primena plastiliną) medžiagos pavidalą. Jis rūkomas, pridedant jo į standartines cigaretes ar specialias "pypkes". Marihuanos rūkymas kai kuriose arabų šalyse laikomas normaliu reiškiniu, nors ten jį griežtai riboja religinės normos. Be to, pietiečiai turi didesnį įgimtą atsparumą ir naudoja kanapės rūšis, turinčias 20-30 kartų mažiau veikliosios medžiagos.

Ne visi, rūkantys hašišą ar marihuaną jaučia vienodą malonumą. Kartais gali būti stiprus pykinimas, vėmimas ir kiti nemalonūs reiškiniai. Pavartojus nedidelę dozę, galima laukti atsipalaidavimo ir malonių pojūčių. Pavartojus didesnę dozę, atsiranda apatija, silpnumas, nerišli kalba arba nemotyvuoto pykčio ir agresijos priepuoliai. Labai dažnai, prisirūkę marihuanos, paaugliai elgiasi neadekvačiai: juokiasi arba verkia, mato įvairias haliucinacijas, nejaučia savo kūno, kas savo ruožtu kelia baimę ir paniką. Sekančią dieną kankina nenumaldomas troškulys ir alkis.

Kambaryje, kuriame buvo rūkoma, ilgai išlieka stiprus, specifinis, saldokas marihuanos kvapas, kurio prisigeria ir rūbai. Ilgai išlieka paraudusios akys.

Sistemingai rūkant "žolytę", būtinai formuojasi psichinė priklausomybė. Jai susiformavus, marihuanos ar hašišo rūkymas jau nebeatneša malonių pojūčių. Rūkalius būna neramus, sudirgęs, agresyvus, naktimis blogai miega. Keičiasi charakteris, susilpnėja atmintis ir protiniai gabumai, sulėtėja mąstymas, žmogus yra nedarbingas. Kad pagerinti savijautą ir atstatyti darbingumą, tokie rūkaliai griebiasi stipresnių narkotikų ir dažniausiai tai būna heroinas.

Psichostimuliatoriams priklauso narkotinės medžiagos, vadinamos amfetaminais, ir visa grupė panašių narkotikų, populiariai vadinamų "ekstazi". Amfetaminai, kurie yra įvairiausių spalvų milteliai, gali būti švirkščiami į veną, rūkomi arba uostomi. Pavartojęs amfetaminų žmogus daug plepa, juda, bando kažką veikti (tačiau darbas neproduktyvus), atsiranda noras įvairioms seksualinėms išmonėms, išnyksta gėdos ir padorumo jausmas. Tačiau sekančią dieną (narkotiko veikimas trunka nuo 2-12 val.) apima baisiausia depresija, apatija, pyktis ir irzlumas. Ilgiau vartojant, susiformuoja stipri psichinė ir fizinė priklausomybė, reikalaujanti vis didesnės amfetaminų dozės. Ateityje kankins nemiga, nerimas, nepagrįstas įtarumas, įkyrios mintys apie savižudybę ir pan.

"Ekstazi" vartojimo pasekmės panašios kaip ir amfetaminų. Narkotikas veikia apie 3-6val. Tai – "diskotekų narkotikas". Pavartojus padidėja organizmo tonusas, sujaudinama centrinė nervų sistema, atsiranda jėgų ir ištvermės (galima visą naktį šokti nepavargstant). Tačiau už tokį dirbtinį organizmo prievartavimą, privalu sumokėti: sekančią dieną apima didžiausias nuovargis, išsekimas, apatija, kankinantis troškulys. Vartotojas keletą dienų miega. Kad ir nedažnai vartojant, greitai vystosi psichinė ir fizinė priklausomybė – be "ekstazi" žmogus nebesugeba atlikti paprasčiausio darbo. Šio narkotiko vartojimas greitai atveda prie fizinio ir protinio išsekimo, nes organizmo resursai neatsistato. Išsekinta psichika dažnai pasireiškia sunkiausio laipsnio depresijomis, nemotyvuotos panikiškos baimės priepuoliais, netgi savižudybėmis. Remiantis medikų duomenimis, apie 70 proc. jaunų žmonių, atvykstančių su "ūmios psichozės" diagnoze, prisipažino, kad kažkada vartojo ekstazi. Amfetaminai ir ekstazi - narkotikai, kurie veikia žmogaus genetinį fondą ir turi įtakos palikuonims.

Haliucinogenai – LSD. Tai sintetinis narkotikas, kuris platinamas sugeriamojo popieriaus, išmirkyto preparate, gabaliukais (primena pašto ženklus). Šie popieriaus gabaliukai, užklijuoti ant liežuvio, lėtai tirpsta ir sukelia įvairias haliucinacijas: žmogus nebejaučia savo kūno, erdvės, atstumo, nebekoordinuoja judesių, nekontroliuoja savo veiksmų. Netgi vienkartinis LSD pavartojimas gali negrįžtamai pakenkti smegenis: jose lieka pokyčiai, panašūs į tuos, kurie atsiranda, sergant šizofrenija. Šis narkotikas kaupiasi smegenyse, todėl net praėjus keliems mėnesiams po pavartojimo, gali pasireikšti ūmios psichozės simptomai.

Mes norime dar kartą aptarti tai, ką turėtų žinoti tėveliai, siekiantys apsaugoti savo vaikus nuo narkotikų. Daugelis Jūsų norėtų pakalbėti su savo vaikais apie narkotikus, bet nežino kaip geriau tai padaryti. Iš tikrųjų, šiandien kalbėti su vaikais apie narkotikus – nėra lengvas uždavinys, nes vaikai dažnai apie narkotikus žino daug daugiau nei jų tėvai. Štai keletas patarimų tėvams, kurie nerimauja dėl savo vaikų:

  • vaikai turi gauti pakankamai žinių apie narkotikų neigiamą poveikį psichinei, socialinei ir ekonominei žmogaus gerovei,
  • informacija apie narkotikus turi būti savalaikė ir suprantama vaikui,
  • vaikui turi būti žinoma visa informacija apie pirmines ir vėlyvąsias narkotikų vartojimo pasekmes,
  • būtina formuoti gyvenimo įgūdžius, galinčius padėti įveikti stresą, keblią situaciją, nesėkmę ir pan., nesigriebiant narkotikų,
  • kalbant su vaiku, atsižvelgti į jo lytį, amžių ir nuostatas.

Ko nereikia daryti, kalbant su vaikais apie narkotikus: vaikus perdėtai gąsdinti; iškreipti faktus ir sutirštinti spalvas, kalbant apie neigiamą narkotikų poveikį organizmui; pakalbėti apie narkotikus daug ir ilgai, bet tik vieną kartą ir užmiršti šią temą; meluoti, nes vieną kartą pamelavus, vaikas niekada ateityje jumis nebetikės. Neužmirškite, kad paaugliai gana gerai informuoti apie narkotikus.

Mokytojai, tėvai ar kiti artimieji, kalbėdami su vaikais apie narkotikų pavojų, pirmiausia turi atsižvelgti į vaikų amžių ir žinoti, kas domina atitinkamo amžiaus vaikus:

  • 10-12 metų vaikus domina viskas, kas susiję su narkotikais - jų veikimas, vartojimo būdai, pasekmės. Apie pasekmes šio amžiaus vaikai žino nedaug ir rimtai apie tai negalvoja. Patys narkotikų dar nevartoja, bet galima toksikomanija, t.y. klijų arba lakių medžiagų uostymas. Su narkotikus vartojančiais asmenimis nebendrauja, pažįsta tokių tik vieną kitą. Žinios apie narkotikus padrikos, netikslios, neišsamios, sužinotos iš bendraamžių.
  • 12-14 metų vaikus daugiausia domina, kas atsitinka vartojant lengvuosius narkotikus. Marihuana ir kiti kanapių produktai nelaikomi pavojingais narkotikais. Nedaugelis šio amžiaus vaikų yra bandę rūkyti marihuaną iš smalsumo, tačiau jau pažįsta daug narkotikų vartotojų. Apie narkotikus žino žymiai daugiau, šias žinias gauna iš narkotikus vartojančių savo pažįstamų arba iš draugų pasakojimų. Apie šią problemą kalba tik tarp savo draugų, apie pavojų negalvoja.
  • 14-16 metų vaikus jau pagal jų požiūrį į narkotikus galima suskirstyti į tris grupes:
    • Vartojantys narkotikus ar tam pritariantys vaikai. Šiems vaikams rūpi, kaip vartojant narkotikus sumažinti riziką susirgti kitomis ligomis, kiek, kaip dažnai ir kokius narkotikus galima vartoti ir netapti nuo jų priklausomu, kaip ir kur gydytis, jeigu panorės mesti narkotikus ir t.t. Narkotikų vartojimas šioje vaikų grupėje, kurioje daug lyderių, laikomas savarankiškumo požymiu.
    • Griežti narkotikų vartojimo priešininkai. Šie vaikai tiki, kad jie patys niekada nevartos narkotikų ir kitiems neleis to daryti. Narkotikų vartojimą laiko silpnumo ir nepilnavertiškumo požymiu.
    • Svyruojantys vaikai. Jie neturi tvirtos nuomonės apie narkotikus. Jeigu su šiais vaikais apie narkotikus nekalbėti, didelė jų dalis, veikiama draugų, gali pradėti vartoti narkotikus.
  • 16-18 metų vaikai dar tiksliau susiskirto į grupes: vartojantys arba tam pritariantys, griežti priešininkai ir svyruojantys. Svyruojančių vaikų skaičius labai sumažėja. Visų trijų grupių atstovai apie narkotikus žino gana daug, žinios daug detalesnės ir objektyvesnės, negu jaunesnio amžiaus vaikų.

Narkotikus vartojančių ir tam pritariančių vaikų grupėje atsiranda pirmieji ligoniai – narkotikų suluošintos asmenybės. Prasideda nemalonūs reikalai su policija. Šiuos vaikus domina, kaip greitai, vartojant narkotikus, vystosi sveikatos sutrikimai, kokios priklausomų nuo narkotikų asmenų gydymosi galimybės ir pan.

Tarp vaikų – griežtų narkotikų vartojimo priešininkų, atsiranda vis daugiau vaikų, kurie supranta, kad reikia ką nors daryti ir kovoti su narkotikų platinimu bei vartojimu tarp moksleivių ir jaunimo.

Tėvai, turintys vartojančių (pritariančių) ar svyruojančių vaikų, turi labai susirūpinti.

Psichologai atžymi keletą aplinkybių, kurios įtakoja vaikų patekimą į vartojančių arba pritariančių narkotikų vartojimui vaikų grupę: nepilna šeima; per didelis tėvų užimtumas; sunkus abiejų ar vieno iš tėvų charakteris; bent vieno iš tėvų nukrypimas nuo žmogiškųjų elgesio normų šeimoje; per didelė tėvų globa; blogi šeimyniniai santykiai, neteisingas pasiskirstymas šeimoje socialinėmis rolėmis; vienas vaikas šeimoje (neturi brolių ir seserų); ankstyvas (12-13 metų) atsiskyrimas nuo tėvų; lengvai gaunami ir nekontroliuojami pinigai, kurie skiriami vaikui.

Yra ir medicininiai – psichologiniai faktoriai: sunkūs, chroniniai susirgimai, kuriais vaikai sirgo vaikystėje ir dėl ko jie buvo per daug globojami ir lepinami; daugkartiniai galvos smegenų sutrikimai; alkoholizmo ir narkomanijos atvejai šeimoje arba giminėje; sunkūs psichinių ligų atvejai šeimoje

Dėl medicininių ir psichologinių priežasčių silpnesnis vaiko organizmas nesugeba atsispirti negatyviam aplinkos poveikiui ir surasti pakankamai jėgų nugalėti sunkius gyvenimo išbandymus. Šis žmogus stengiasi pabėgti nuo gyvenimo sunkumų, ir narkotikai pradžioje padeda tai padaryti. Šie vaikai gali tapti narkomanais, išbandę narkotikus tik vieną kartą.

Veikiant minėtiems socialiniams faktoriams, vienaip ar kitaip vaiko asmenybė deformuojasi, atsiranda neteisinga vertybių sistema, neadekvatus socialinis elgesys, sumažėja prieraišumo faktorius, atsiranda tuštumos jausmas, atvedantis prie blogo savęs vertinimo ir atsiskyrėliškumo.

Šie faktoriai yra labai svarbūs, todėl tėvai visuomet turėtų įvertinti savo vaikų rizikos laipsnį.

Kalbant apie narkomaniją, kaip apie ligą, reikia išskirti tam tikras jos išsivystymo stadijas, t.y. pakalbėti apie socialinę, psichinę ir fizinę priklausomybę nuo narkotinių medžiagų.

Apie socialinę priklausomybę nuo narkotikų kalbama tada, kai vaikai dar nevartoja narkotikų, bet tam pritaria ir visą laiką sukiojasi tarp narkotikus vartojančių asmenų, mėgdžioja jų elgesį, kalbos manieras ir išvaizdą. Jeigu tėvai laiku neįsikiša ir neatitraukia vaiko nuo bendravimo su minėto elgesio grupe, beveik visi tokie vaikai pradeda vartoti narkotikus.

Paaugliui pradėjus vartoti narkotikus, labai greitai susiformuoja psichinė priklausomybė. Jinai pasireiškia tuo, kad vaikas vėl ir vėl nori pajusti tą psichinę būseną, kurią jautė, apsvaigęs nuo narkotikų. Vaikas arba nori vėl patirti tą malonumą, kurį jautė, arba trokšta pabėgti nuo nemalonių išgyvenimų, neigiamų emocijų ir jį kankinančių problemų.

Pirmuoju atveju,nebegaudamas narkotikų, vaikas į jį supančią kasdienybę žiūri kaip į pilką, neįdomią, nereikšmingą. Antruoju atveju – jaučiasi prislėgtas, nelaimingas, nesugebantis išspręsti tų problemų, dėl kurių ir pradėjo vartoti narkotikus.

Priklausomai nuo narkotikų rūšies, jo veikimas pasireiškia skirtingai. Noras išvengti psichologinio ir emocinio diskomforto toks stiprus, kad vaikas nebesugeba atsisakyti vartoti narkotikus ir toliau. Šioje stadijoje jau reikalinga specialistų - psichologų ir gydytojų narkologų pagalba, kuri būna veiksminga tik tada, kai šitokiu vaiku nuolat rūpinasi tėvai, nei minutei nepalikdami sergančio vaiko vieno.

Dar vėlesnėje narkotikų vartojimo stadijoje formuojasi stipri fizinė priklausomybė: nutraukus narkotikų vartojimą, stebimas lengvesnis ar sunkesnis abstinencijos sindromas, kuris pasireiškia įvairiai, bet visais atvejais jaučiamas didelis fizinės būklės diskomfortas. Dažnai tokiam žmogui, negaunančiam narkotikų reikalinga rimta medicininė pagalba.

Nuo to, kurioje stadijoje yra narkotikus vartojantis jaunuolis, priklauso ir narkotikų vartojimo dažnumas. Asmenys, turintys fizinę priklausomybę nuo narkotikų, juos vartoja kasdien po kelis kartus. Asmenys, turintys psichinę ir socialinę priklausomybę, gali juos vartoti, progai pasitaikius. Bet kuriuo atveju, jei neįsikiša tėvai, narkotikų vartojimas dažnėja, dozės didėja, malonūs pojūčiai, kuriuos suteikia narkotikai silpnėja, o susirgimo sunkumas gilėja.

Brangūs tėveliai! Narkomanas šeimoje - didelė nelaimė. Narkomanija - praktiškai neišgydoma liga arba gydytis nuo jos tenka visą likusį gyvenimą. Lietuvoje kol kas nesukurta efektyvios pagalbos sistema, kad palengvinti paties narkomano ir jo šeimos kančias. Saugokite nuo narkotikų savo vaikus! Kalbėkite su jais apie narkotikus, kontroliuokite juos. Stenkitės sukurti visuomenės nepakantumą šiam pavojingam reiškiniui. Nebūkite abejingi tam, kai jūsų akyse vyksta narkotikų gamyba, platinimas ar prekyba, net jeigu tai neliečia jūsų vaiko.

Paruošė VO "AIDS profilaktikos žinių propagavimo centras".

Ar Jūsų vaikas vartoja narkotikus?

Pirmiausia, jeigu jums kilo įtarimas, kad jūsų vaikas vartoja narkotikus, reikia pamėginti tai išsiaiškinti, remiantis netiesioginiais požymiais.

Apžiūrėkite vaiko kambarį, kuprinę, rūbus. Gal būt, rasite ką nors neįprasto: neaiškių tablečių ar miltelių, aprūkusių folijos gabaliukų, rūkomojo popieriaus, mažyčių šokolado įpakavimo likučių, švirkštų, adatų, apdegusį šaukštą, tuščių buteliukų, kišenėse išbirusių neaiškaus augalo sėklų ar susmulkintos žolės degtukų dėžutėje.

Stebėkite vaiką, ar nepasikeitė jo charakteris, elgesys, santykiai su aplinkiniais:

  • Jeigu vaikas dažnai rūko marihuaną gali kristi į akis sutrikęs miego režimas, nuolatinis nuovargis, apatija, išsiblaškymas, kartais išplėsti vyzdžiai, padidėjęs apetitas, ypač saldumynams, nuo rūbų sklindantis specifinis kvapas.
  • Jeigu vaikas diskotekoje pavartojo Extazy ar kitus amfetaminus, kitą dieną jis gali būti, dirglus, neramus, agresyvus; kartais užeina isteriškas kikenimas, greitakalbė, mąstymo sutrikimai, vaikas be paliovos geria vandenį, daug rūko, kartais dreba rankos.
  • Jeigu jaunas žmogus eksperimentuoja su heroinu (rūko, uosto, leidžiasi į veną), jūs pastebėsite labai pasikeitusį vaiko elgesį, keistą žvilgsnį, dažną mieguistumą, blizgančias akis, po vartojimo labai susiaurėjusias, o kitą dieną labai išsiplėtusius vyzdžius. Tai – pats stipriausias narkotikas, kurio užtenka parūkyti kelis kartus, kad atsirastų priklausomybė.
  • Jeigu vaikas bus pavartojęs LSD ar kito haliucinogeno, gali prasidėti sunkios haliucinacijos, nerišli kalba, juokas ar verksmas, psichopatinis elgesys, panikiškos baimės priepuoliai ir pan.

Žinomi ir kiti, rečiau vartojami narkotikai, kurių vartojimas gali sukelti įvairius šių simptomų derinius.

Visi šie išvardinti požymiai – tik sąlyginiai, kurių buvimas ar nebuvimas negali patvirtinti ar atmesti diagnozės, šie simptomai priklauso nuo suvartoto narkotikų kiekio, vartojimo būdo, preparato grynumo, vaiko amžiaus ir pan.

Tikslesnį atsakymą, ar jūsų vaikas vartojo narkotikų, gali suteikti laboratorinė analizė vienkartiniais testais ar pokalbis su specialistu.

Vienkartinių testų galite įsigyti vaistinėse.Tyrimus galima atlikti patiems namuose arba medicinos centre "Lorna" (paslauga nemokama). Tyrimus galima išsiųsti ir į AIDS laboratoriją Vilniuje (tel. 337925), bendro tyrimo kaina 30 Lt. (opiatai:aguonų ekstr., opiatai, heroinas; THC: hašišas, marihuana, kanapės; amfetaminai), pavienių tyrimų kaina po 15 Lt.

Šiandien vaikai daugiausia svaiginasi rūkomu heroinu, marihuana, amfetaminais, todėl tyrimą geriausia pradėti nuo šių narkotikų. Heroino testas, vadinamas morfino testu, kainuoja 8 lt. nepamirškite, kad vaikai heroiną dažniausiai rūko. Visos narkotinės medžiagos žmogaus organizme išsilaiko 3-5 paras (heroinas, opiatai), kai kurios dvi savaites (amfetaminai), ar net kelis mėnesius (marihuana). Šlapimą galima laikyti šaldytuve tris paras (narkotinės medžiagos išlieka).

Ką daryti, jei įtariate, kad Jūsų vaikas vartoja narkotikus – patarimai tėvams

Kilus įtarimui, kad jūsų vaikas gali būti pavartojęs narkotikų, pirmiausiai turite tuo įsitikinti – nuvežkite jo šlapimą ištirti. Visi narkotikai žmogaus organizme išsilaiko tris paras, kiti net ilgiau.

Nesiimkite spręsti narkotikų problemos vieni - jūsų sėkmės tikimybė bus didesnė, jei sudarysite žmonių, kurie gali padėti jūsų vaikui, komandą. Į ją įtraukite visus, kurie yra bent kiek svarbūs vaiko gyvenime ir turi tiesioginių ryšių su juo - mokytojus, trenerius, gimines, t.y. visus, kuriuos vaikas gerbia ir kurie neturi priklausomybės nuo narkotikų ar alkoholio problemos. Gali prireikti specialistų (gydytojų narkologų, psichologų, psichiatrų ar bendrosios praktikos gydytojo) pagalbos.

Su komanda aptarkite, kuo jie gali prisidėti, kad jūsų vaikas nebevartotų narkotikų (informuotų, jei vaikas įtartinai elgiasi, prašo pinigų, neateina į užsiėmimus ir pan.).

Iš anksto pasirenkite pokalbiui su vaiku – numatykite galimus narkotikų problemos sprendimo būdus (geriausias kelias, nes nepavykus vienam, galima imtis kito, be to, vaikas mažiau priešinsis, jei bus siūloma rinktis iš kelių variantų). Numatykite, kokių bus padarinių, jeigu vaikas atsisakytų su jumis bendradarbiauti.

Kartu su vaiku aptarkite susidariusią padėtį. Paskatinkite jį išsikalbėti. Pasiūlykite keletą problemos sprendimo variantų. Jei vaikas su jais nesutinka, pasakykite, ko imsitės, jei atsisakys priimti kurį pasiūlytą sprendimą.

Nesitikėkite, kad vaikas Jus išklausys ir iš karto atsisakys žalingo įpročio. Būkite pasirengę sulaukti pasipriešinimo, tačiau neleiskite diktuoti savo sąlygų. Jei vaikas atsisako vykdyti jūsų reikalavimus priminkite apie narkotikų vartojimo žalą. Prireikus savo ketinimus būtinai įvykdykite.

Susitarimų nuosekliai laikykitės. Jei vaikas neįvykdė dalies įsipareigojimų (negrįžo laiku namo, vartojo alkoholį ar pan.), tokį elgesį tinkamai įvertinkite. Taip elkitės nuosekliai ir visada.

Izoliuokite vaiką nuo draugų, kurie gali vartoti narkotikus, ir sukurkite tokią aplinką, kur netoleruojamas narkotikų vartojimas. Suplanuokite dienotvarkę, kad vaikas negalėtų būti vienas arba su narkotikus vartojančiais draugais ir bet kada galėtumėte patikrinti, ką jis tuo metu veikia. Užsiėmimai mokykloje turi būti patrauklūs ir kartu naudingi.

Tikėkitės blogiausio. Nesitikėkite, kad žaidimas su narkotikais baigsis savaime. Netikėkite, jei vaikas sako: "Aš pavartojau tik šį vienintelį sykį", "Taip atrodau, nes esu labai pavargęs" ir pan. Žinokite, kad vaikas būtinai išmėgins Jūsų pasiryžimą ir kantrybę pažeisdamas nustatytas taisykles. Svarbu būti atkakliems ir nepasiduoti.

Neduokite vaikui pinigų.

Parengė K. Dragūnevičius, Lietuvos AIDS centro psichologas.

Klaipėdos mieste dėl potraukio vartoti narkotikus vaikus bei jų tėvus konsultuoja anonimiškai:

  • Klaipėdos priklausomybės ligų centras, Galinio p. 3b (suaug.), t.410027; Taikos pr.76, t.340944
  • Klaipėdos priklausomybės ligų centras, Taikos pr.46, tel.383252
  • Vaikų ir paauglių psichiatrai ir psichologai. Taikos pr.76(3a.), tel. 340944
  • Psichologų konsultacija telefonu ( Paguodos linija), tel. 8 800 60700 (nemokama linija)
  • Klaipėdos miesto psichologinė - pedagoginė tarnyba, Debreceno 41, tel. 342253
  • Švėkšnos psichiatrinė ligoninė, tel. 8241 48337
  • VO "AIDS profilaktikos ir žinių propagavimo centras, tel.326351

Kaip saugoti vaikus nuo tabako, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo

Kas gi daro lemiamą įtaką vaikams, kad jie nepradėtų rūkyti, vartoti alkoholio ar kitų narkotikų? Tai jūs – tėvai. Tačiau narkotinių medžiagų vartojimo prevencija retai yra instinktyvi, netgi pačiose geriausiose šeimose. Tam reikia turėti žinių.

Vaikai, kurių ryšiai su tėvais glaudūs, mažiau linkę rizikuoti. Kuo daugiau jūs domėsitės vaikų gyvenimu, tuo jie jausis vertingesni ir bus atsakingesni. Apibendrinant viską, kas pasakyta anksčiau, patariame:

Surasti laiko pabūti su vaiku, suteikti jam kokį nors malonumą, pvz., nueiti į parodų rūmus. Leiskite laisvalaikį su vaikais. Kurkite sveikas šeimos tradicijas.

Visada žinoti vaiko dienotvarkę, jo dienos planus. Stenkitės, kad tai atrodytų ne kaip kontrolė, o kaip saugumo užtikrinimas arba noras sužinoti, ką vaikas ketina veikti. Nebijokite paklausti vaikų, kur, su kuo jie eina ir ką veiks. Pažinkite savo vaiko draugus ir jų tėvus, žinokite, kuo jie užsiima.

Stengtis, kad būtų kas nors iš suaugusiųjų namuose, kai vaikai grįžta iš mokyklos. Pavojingiausias yra laikas, kai vaikai būna vieni. Jei turite tokią galimybę, susitarkite dėl lankstaus darbo grafiko. Jei vaikas bus su draugais, juos turėtų prižiūrėti suaugęs žmogus, bet ne broliai ar seserys.

Stengtis valgyti kartu su vaiku. Tai puiki proga pasikalbėti apie dienos įvykius, aptarti įsipareigojimus, sustiprinti savo ryšius su vaikais.

Daugiau bendrauti su vaiku, domėtis ne tik jo mokslais, bet ir pomėgiais, interesais, svajonėmis. Kuo daugiau bendrausite su vaikais, tuo laisviau jie su jumis jausis, pvz., diskutuojant apie narkotikus ar kitus intymius klausimus.

Turėti aiškią poziciją tabako, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo atžvilgiu. Aiškiai pareikškite, kad jūs nenorite, jog jūsų vaikai vartotų narkotikus ar kitas psichotropines medžiagas. Nepalikite vietos abejonėms. Dažnai kalbėkite su vaikais apie narkotikų vartojimo pavojus ir padarinius. Prie šių temų laikas nuo laiko sugrįžkite.

Kalbėkite apie buityje vartojamas kenksmingas medžiagas, kurių net vienkartinis uostymas gali sukelti smegenų pažeidimus ar mirtį.

Būkite aktyvus vaikų klausytojas. Klausinėkite, skatinkite juos išsipasakoti, prisidėti prie šeimos sprendimų. Parodydami norą išklausyti vaikus, suteikiate jiems atvirumo ir saugumo jausmą.

Nuoširdžiai gilinkitės į vaiko problemas ir bandykite jas spręsti drauge. Nesakykite, kad tai smulkmenos, nesąmonės ar kvailystės. Tik tuomet, kai vaikai pasitikės jumis, papasakos jums apie savo problemas, jūs galėsite jiems padėti.

Niekada nekritikuokite vaiko asmenybės. Jei jis pasielgė netinkamai, neprotingai, neapgalvotai, kritikuokite tik jo poelgį. Nesakykite, kad jis kvailas, nemokša, tinginys. Nemoralizuokite, negąsdinkite, o paaiškinkite, kodėl jo elgesys nepriimtinas, pavojingas ar nepageidautinas. Kalbėdami kreipkite dėmesį ne tik, į tai ką sakote, bet ir kaip, kokiu tonu kalbate.

Į klausimus atsakykite sąžiningai, atvirai ir teisingai. Jei ko nors nežinote, prisipažinkite ir pasiūlykite kartu ieškoti atsakymo. Stenkitės įgyti žinių apie narkotikus ir jų vartojimo padarinius bei kur galima kreiptis pagalbos, jei jos prireiktų. Jei vaikai klausia, ar jūs kada nors vartojote narkotikus atsakykite atvirai ir teisingai. Svarbiausia, dar kartą patvirtinkite, kad nenorite, jog jūsų vaikai juos bandytų ar vartotų.

Televizijos reportažai, straipsniai spaudoje, diskusijos mokykloje apie narkotikus padės jums natūraliai pradėti pokalbį šia tema. Atminkite, kad spaudoje, radijo ar televizijos laidose kartais propaguojamas narkotikų vartojimas. Jei vaikščiodami su vaikais parke ar paplūdimyje matote grupę paauglių, rūkančių ar geriančių alkoholinius gėrimus, išnaudokite progą pakalbėti apie neigiamus alkoholio ar rūkymo padarinius.

Jeigu jūsų vaikas pareiškia mintį, kuri jus nustebina ar sukrečia, neparodykite to, reaguokite ramiai ir toliau tęskite diskusiją. Tai padidins tikimybę, kad vaikas nebijos jums pasipasakoti ir ateityje. Ugdykite šiuos vaikų gyvenimo įgūdžius: sprendimų priėmimą, problemų sprendimą, kūrybinį ir kritinį mąstymą, emocijų valdymą, stresų įveikimą, savęs pažinimą, kitų atjautą. Jie padės vaikams išvengti daugelio problemų, o susidūrus su jomis lengviau jas spręsti.

Aptarkite galimas situacijas, sužaiskite jų vaidmeninius žaidimus ir mokykitės praktinių būdų, kaip geriausia atsisakyti narkotikų ir alkoholio. Parodykite, kaip sunku gali būti atsisakyti. Aptarkite, kodėl žmonės vartoja narkotikus, ar dėl malonumo verta rizikuoti. Ugdykite stiprias vaikų vertybines nuostatas.

Savo elgesiu rodykite pavyzdį vaikams. Elkitės taip, kaip norėtumėt, kad jūsų vaikai elgtųsi. Rodykite tokius savo bruožus, kokių norėtumėte, kad jūsų vaikas turėtų: dorumą, sąžiningumą, gailestį, užuojautą, kilnumą, dosnumą, atvirumą ir t.t.

Kai kalbama apie narkotikų vartojimą, negalima sakyti: "Daryk, kaip aš sakau, o ne kaip aš darau". Jei jūs rūkote, vartojate alkoholį ar kitus narkotikus, nesitikėkite, kad vaikai paklausys jūsų patarimo. Tokiu atveju kreipkitės į psichologą ar kitą specialistą pagalbos.

Kontroliuokite savo elgesį. Jei šeimoje piktnaudžiaujama alkoholiu ar kitais narkotikais, atminkite, kad jūsų vaikai neišvengiamai skatinami elgtis taip pat.

Sukurkite šeimos taisykles ir iš anksto aptarkite jų laužymo padarinius. Laikykitės numatytų taisyklių ir bausmių. Jūsų lūkesčiai turi būti aiškūs. Negąsdinkite tuščiai, bet ir nebauskite vaiko nenumatytomis griežtomis bausmėmis.

Griežtai nustatykite laiką, kada vaikas turi grįžti namo. Reikalaukite tiksliai vykdyti susitarimą. Draudimą grįžti vėlai paaiškinkite meile savo vaikui. Būkite pasiruošę tartis dėl ypatingų, specialių atvejų. Stenkitės bendrauti su vaiko draugų tėvais ir su jais sutarkite vienodą grįžimo laiką.

Reguliariai patikrinkite telefonu (jei yra galimybė), kur yra ir ką veikia vaikai. Būkite pasiruošę vaiko pasipriešinimui tokiai kontrolei, bet atlygis už tokį rūpestį akivaizdus. Glaudžiai bendraukite ir bendradarbiaukite su mokyklos ir tėvų bendruomene.

Susisiekite su vaiko draugų tėvais, jei jis ruošiasi vykti į šventę, įsitikinkite, kad pokylis vyks prižiūrint suaugusiems. Sulaukite grįžtančio vaiko.

Susitarkite su vaiku, kaip jis praneš jums, jei vakarėlyje pasijus nepatogiai ar nesaugiai, jei bus siūlomi ar vartojami narkotikai. Vėliau pasikalbėkite apie tai, kas nutiko.

Visada klausykite savo nuojautos. Nebijokite įsikišti, jei jūsų nuojauta sako, kad kažkas ne taip.

Negailėkite pagyrimų, kai vaikas pasielgia tinkamai. Girkite jį nuolat ir nedelsdami. Dažnai reikškite savo jausmus, meilę prisirišimą įvairiausiais būdais. Net vaikai, kurie galvoja, kad jie jau per dideli, kad būtų apkabinami, įvertins jūsų plekšnojimą per nugarą ar glamones.

Pažymėkite, ką vaikas padarė gero. Susilaikykite nuo kritikos, kai jam nepasisekė. Dažnai kartokite vaikui, kad kas beatsitiktų, kaip jis bepasielgtų, jūs jį mylėsite ir neatstumsite, padėsite išspręsti problemas. Meilė, prisirišimas ir pagarba leidžia jūsų vaikui jaustis gerai, vertinti save ir skatina gerai elgtis (arba keisti blogą elgesį) ateityje sėkmingiau nei kritika ar nepasitikėjimas.

Jeigu įtariate, kad vaikas išgeria, parūko, nesielkite taip, tarsi nieko nebūtų įvykę. Atidžiai stebėkite vaiką. Būkite pasiruošę jo pasipriešinimui. Vaikas gali priekaištauti, kad tėvai nepasitiki juo, manipuliuoti jais. Abu tėvai turi elgtis vieningai ir nuosekliai, paremti vienas kitą ir imtis įvairių vaiko apsaugojimo priemonių.

Įsitraukite į tėvų paramos grupes ar organizacijas.

Ką daryti, jei įtariate, kad vaikas eksperimentuoja narkotinėmis medžiagomis

Jei įtariate, kad jūsų vaikas eksperimentuoja su narkotikais ir alkoholiu, klausimas, ką daryti toliau, yra labai svarbus. Kai kurie tėvai pagūžčioja pečiais ir priima taip kaip brendimo rezultatą. Kiti neigia problemą ir tikisi, kad ji savaime išnyks. Narkotikų vartojimas yra neteisėtas, todėl kartais tėvai, bijodami teisinių pasekmių, vengia apie tai kalbėti, juolab kreiptis į specialistus. Iš tiesų ignoruoti problemą neteisinga, nes ji savaime neišsispręs. Dar kiti tėvai ima kaltinti save už tai, kad jų vaikas pradėjo gerti ar vartoja narkotikus. To taip pat nereikėtų daryti. Didelės reikšmės turi ir vaikų nusiteikimas. Sunkiau bus koreguoti vaiko ar paauglio elgesį, jei jis yra per geros nuomonės apie save, mano galįs vienas išspręsti problemą arba iš viso nesupranta ir nemato problemos.

Štai keletas patarimų, ką daryti, jei jūsų vaikas vartoja narkotikus ar alkoholį:

  • Pasiruoškite ilgam ir sunkiam darbui, nepraraskite kantrybės ir nenuleiskite rankų.
  • Nesmerkite ir nekaltinkite vaiko - galbūt blogio priežastis slypi jūsų šeimos tarpusavio santykiuose, mokykloje, vaiko draugų kompanijoje. Nepulkite ieškoti teisybės - dabar svarbiausia vaiko sveikata ir gyvybė.
  • Dažniausiai suaugusieji visus nesusipratimus linkę spręsti griebdamiesi emocinės, psichinės ar fizinės prievartos. Taip dar labiau sustiprinama vaikams ir paaugliams būdinga pasipriešinimo reakcija.
  • Jūs turite sužinoti, kokius narkotikus vaikas mėgina vartoti. Dažnai vaikai nepasako tiesos, teigia parūkę "žolės" ar nežino, kokie tai buvo narkotikai.
  • Susipažinkite su savo vaiko draugais. Jei jūsų vaikas vartoja narkotikus, tikėtina, kad ir kai kurie jo draugai tai daro. Labai svarbu sužinoti, kas jie ir atskirti vaiką nuo jų. Tai yra vienas iš sunkiausių, bet vienas iš būtiniausių žingsnių. Blogi draugai sugadina geras elgesio normas. Viena iš priežasčių, dėl ko vaikai vėl grįžta prie narkotikų, yra seni draugai ir ta pati aplinka. Kad vaikai "pasveiktų" , reikia susirasti naujų draugų, kurie skatintų ir puoselėtų geras vertybes bei sveiką gyvenseną. Priminkite vaikui, kad dauguma vaikų nevartoja jokių narkotikų.
  • Domėkitės vaikų gyvenimu. Neretai tėvai mano, kad pakanka valandą ar dvi pasėdėti su vaikais prie televizoriaus. Tai nėra tinkamiausias bendravimo būdas. Laiką praleiskite naudingai: padėkite vaikams namų ruošoje, pasikalbėkite apie tos dienos įvykius, atliktus darbus.
  • Paskirstykite namų ruošos darbus. Vaikas turi žinoti savo pareigas namuose ir kokios bausmės, jei tų pareigų nevykdys.
  • Aptarkite elgesio normas. Vaikas turi žinoti, kad narkotikų vartojimas jūsų šeimoje nepriimtinas. Stenkitės nesiliauti mylėję savo vaiko. Paaiškinkite, kad jis nėra vienišas, kad jūs kartu ieškosite sprendimo. Kitu atveju padėtis bus žymiai blogesnė.
  • Kreipkitės į žmones ar įstaigas, kuriose galima gauti kvalifikuotą pagalbą ir paramą.
  • Sužinokite viską apie narkotikų poveikį. Puiku, jei jūs jaunystėje nesidomėjote narkotikais ir mažai apie juos išmanote. Užtenka suvokti pavojų ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimo padarinius, kad jų nevartotume. Tačiau jei jūs eksperimentuoja ar net vartoja narkotikus, jums reikės daugiau žinių. Pasiskaitykite straipsnių spaudoje, specialių leidinėlių. Tai jums padės suprasti, kodėl paaugliai pradeda vartoti narkotines medžiagas ir kodėl jie taip lengvai įklimpsta į šį liūną. Išsiaiškinkite dažniausiai vartojamų narkotikų poveikio simptomus, vartojimo padarinius. Susipažinkite su narkotikų pavadinimais, vartojamais gatvėje, atskirų narkotikų vartojimui reikalingais reikmenimis, narkotikų vartojimo požymiais, vaiko elgesio ir išvaizdos požymiais, pagalbą teikiančiomis institucijomis.
  • Iš anksto pasiruoškite pokalbiui su vaiku - numatykite galimus narkotikų problemos sprendimo kelius (geriausia kelis būdus, nes nepavykus vienam galima imtis ko kito, be to, vaikas mažiau priešinsis, jei jam bus siūloma rinktis iš kelių būdų). Numatykite, kas bus, jei vaikas visiškai atsisakys su jumis bendradarbiauti.
  • Su vaiku aptarkite susidariusią situaciją. Nekelkite skandalo, nemoralizuokite ir negąsdinkite vaikų narkotikų vartojimo padariniais. Daugumai vaikų bauginantys padariniai atrodo labai tolimi ir nesusiję su jų elgesiu. Baimės jausmas retai paskatina vaikus keisti savo elgesį. Skatinkite savo vaiką papasakoti, ką jis pats mano apie susidariusią situaciją. Pasiūlykite keletą problemos sprendimo variantų. Jei vaikas su jumis nesutinka, pasakykite, kas bus, jei jis atsisakys priimti bet kokį pasiūlytą sprendimą.
  • Nesitikėkite, kad vaikas išklausys jus nesipriešindamas. Jis gali supykti. Būkite pasiruošęs jo pasipriešinimui, tačiau neleiskite jam diktuoti savo sąlygų. Vaikas būtinai pabandys jūsų pasiryžimą ir kantrybę, pažeidinėdamas nustatytas taisykles. Svarbu būti atkakliems ir nepasiduoti. Jei jis atsisako laikytis šeimoje nustatytų taisyklių, pakartokite, kokių bausmių jis gali susilaukti. Reikalui esant (negrįžo laiku namo, vartojo alkoholį ar pan.) anksčiau aptartą bausmę būtinai įvykdykite.
  • Labai svarbu išsiaiškinti ir pašalinti priežastį, dėl kurios vaikas pradėjo vartoti kvaišalus. Tai nėra lengva.
  • Nesiinkite spręsti narkotikų problemos vieni. Jums bus lengviau, jei sudarysite komandą žmonių, galinčių padėti jūsų vaikui. Į ją įtraukite visus, kurie yra bent kiek svarbūs vaiko gyvenime ir turi tiesioginių ryšių su juo - šeimos narius, gimines, mokytojus, trenerius, šeimos gydytoją, visus, kuriuos vaikas gerbia (tačiau kurie neturi problemų dėl narkotikų ar alkoholio). Aptarkite su jais, kuo jie gali padėti (informuoti jus, jei vaikas įtartinai elgiasi, prašo jų pinigų, neateina į užsiėmimus ir pan.).
  • Ką daryti, jei įtariate, kad vaikas vartoja narkotikus, bet jis neprisipažįsta ar net neigia? Paprastai žmonės, turintys net rintų problemų dėl alkoholio ar narkotikų, nenori to pripažinti netgi sau pačiam. Ramiai pasikalbėkite su vaiku ir susitarkite nuvykti į medicininę įstaigą atlikti kraujo ar šlapimo tyrimų. Galima ir patiems atlikti tyrimą namuose, nusipirkus vienkartinį testą vaistinėje. Niekada nesigriebkite prievartos, susitarkite gražiuoju. Pasitvirtinus jūsų abejonėms, nesmerkite vaiko, o kritikuokite konkrečius jo poelgius, veiksmus ir ieškokite jų priežasčių, problemos sprendimo būdų. Pagalvokite, ar jums nereikia specialistų (gydytojų narkologų, psichologų, psichiatrų ar bendrosios praktikos gydytojų) paramos ar pagalbos.

Kaip suprasti, kad vaikas vartoja narkotikus

Ne visiems paaugliams, kurie rūko, vartoja alkoholį ar kitus narkotikus pasireiškia tokie patys simptomai. Nėra "tipiško vartotojo portreto". Vartojimo pradžioje galima nepastebėti jokių ženklų ar požymių. Nuotaikos svyravimai ir neprognozuojamas paauglių elgesys neleidžia lengvai nustatyti, ar vaikas vartoja narkotikus. Tai galima pasakyti tik ilgai ir atidžiai stebėjus. Tačiau būtent vartojimo pradžioje tėvai gali efektyviau padėti. Kai kurie ženklai, rodantys, kad narkotikai jau ima kontroliuoti asmens gyvenimą, gali sukelti įtarimą. Jį gali patvirtinti elgesio bei būsenos pokyčiai, kurių gali būti ne vienas:

  • Dažna ir staigi nuotaikų kaita.
  • Vaikas tampa uždaras, prislėgtas, pavargęs arba nebesirūpina savo įvaizdžiu.
  • Vaikas tampa priešiškas, nebendrauja ir dažnai nesilaiko šeimos taisyklių, laiku nepareina namo. Ryšiai su šeima ima silpnėti.
  • Atsiranda naujų ir įtartinų, dažnai vyresnių draugų.
  • Vaikas negali susikaupti, sunkiai susikoncentruoja, pablogėja atmintis.
  • Vaikas blogiau mokosi, tampa abejingas mokyklai, darbui, seniems draugams.
  • Vaikas pradeda praleidinėti pamokas.
  • Vaikas tampa abejingas pomėgiams, nebesidomi veikla, kurią mėgo iki šiol: sportu, mylimo naminio gyvūnėlių priežiūra ir kt.
  • Pasikeičia miegas: naktį kamuoja nemiga, dieną vaikas mieguistas.
  • Prarandamas apetitas.
  • Vaikas nepasako, kur eina, ką veikia, slepia savo buvimo vietą ir užsiėmimą.
  • Atsirandą neįprastų kvapų, dėmių ar žymių ant kūno, drabužių.
  • Randate įtartinų miltelių, kapsulių, tablečių, švirkštų, adatų, apdegusios folijos ir kitų reikmenų, reikalingų narkotikų vartojimui.
  • Paraudonavusios vaiko akys, išsiplėtę ar sumažėję vyzdžiai, slogos reiškiniai, veido paraudimas ar pabalimas.
  • Švaisto pinigus, skolinasi. Iš namų dingsta pinigai ir daiktai.
  • Vaikas dažniau meluoja.
  • Kyla neįprastas susierzinimas ir agresija.

Kai kurie anksčiau išvardyti pokyčiai būdingi ir brendimo laikotarpiui, gali būti kokios nors ligos simptomai arba liudyti psichologines problemas, kurios gali pastūmėti vaiką nusikalsti, sukelti depresiją ar mintis apie savižudybę. Dėl to pastebėjus pirmuosius pokyčius daryti išvadą, jog paauglys vartoja narkotikus, būtų neprotinga. Net jeigu aptikote įkalčių - vaistų, švirkštų - nepanikuokite, mąstykite blaiviai. Pyktis, atstūmimas, kaltė ir pralaimėjimo jausmas yra tiek vaiko, tiek tėvų reakcija į narkotinių medžiagų vartojimo. Pasistenkite likti ramūs, atvirai pasikalbėkite su vaiku, išklausykite jį. Jei jūsų abejonės pasitvirtino ir vaikas prisipažino vartojęs narkotikus, nekelkite skandalo, nemuškite, negrasinkite ir nesmerkite vaiko. Jeigu norite jam padėti, turite neprarasti jo pasitikėjimo. Neslėpkite problemos. Šį brangų laiką skirkite vaiko gelbėjimui. Kuo greičiau pradėsite veikti, tuo geriau ir greičiau padėsite vaikui, tuo greičiau jis liausis eksperimentavęs ar vartojęs narkotikus.

Pasiruoškite atviram ir nuoširdžiam pokalbiui su vaiku. Jūsų atviras ir nuoširdus tonas padės išvengti kaltinimo. Nekalbėkite su vaiku, kai jis yra veikiamas narkotinės medžiagos. Išsiaiškinkite, kodėl ir kada jis pirmą kartą pabandė, ar narkotikus vartoja reguliariai. Nuoširdus ryšys su vaiku ir meilė jam padės spręsti šią problemą.

Jeigu paauglys ar jaunuolis pabandė narkotikų ir blogai jaučiasi, tėvai turėtų suteikti jam skubią pagalbą. Apsinuodijimas gali pasireikšti labai įvairiai. Pagalbą reikėtų teikti atsižvelgiant į apsinuodijimo pobūdį ir, svarbiausia, pačiam likti ramiu, nesiblaškyti ir nesutrikti.

Jei paauglys ar jaunuolis įsitempęs, panikuoja, reikėtų jį nuraminti, paaiškinti, kad savijauta netrukus pagerės, liepti giliai ir lėtai kvėpuoti. Jei yra galimybė, pritemdykite šviesą.

Jei paauglys ar jaunuolis labai apsnūdęs, reikia jį nuraminti, negąsdinti, nebarti, neraginti ir neversti ką nors daryti. Negalima duoti kavos. Jei savijauta negerėja, atsargiai paguldykite jį ant šono ir kvieskite greitąją pagalbą..

Jei paauglys ar jaunuolis netenka sąmonės, skubiai guldykite jį ant šono, kad nepaspringtų vemdamas ir neuždustų, ir kvieskite greitąją pagalbą. Kol ji atvyks, stebėkite kvėpavimą, o prireikus darykite dirbtinį kvėpavimą (burna į burną). Jokiu būdu nepalikite vaiko vieno, budėkite šalia, laikykite jį šiltai, bet ne per karštai. Svarbu išsiaiškinti, ką paauglys ar jaunuolis vartojo. Apžiūrėkite, ar nėra narkotinių medžiagų likučių ar kitokių daiktų. Rastus kvaišalų likučius reikia atiduoti greitosios pagalbos medikams.

Paprastai alkoholikai ir narkomanai nenoriai kreipiasi pagalbos. Kodėl taip yra? Daugelis nuo narkotikų ar alkoholio priklausomų asmenų nenori pripažinti, kad turi rimtą problemą. Ypač tai sunku, kai esi jaunas ir tvirtai įsitikinęs, kad tau taip niekad neatsitiks. Paaugliai paprastai tvirtina, kad geria nedaug alkoholio ar tik pabandė narkotikų, jaučiasi puikiai ir netaps nuo jų priklausomi. Problemos neigimas yra įprastas dalykas. Neretai pasiūlius tokiems asmenims pagalbą, jie pradeda slėptis net nuo draugų, kurie nori suteikti jiems pagalbą, tampa vieniši, visko bijo. Paauglys galvoja, kad susidoros su savo problema vienas arba ją išspręs artimiausias draugas. Galiausiai, jeigu paauglys negauna pagalbos, jis gali susidurti su rimtomis psichologinėmis problemomis, gali numirti nuo perdozavimo, jį gali apimti depresija, mintys apie savižudybę, būti pažeistos smegenys ar kepenys. Tėvai ar artimas draugas iš tikrųjų gali padėti, net jei asmuo ir nėra pasirengęs pripažinti problemos.

Įveikite baimę bei gėdą ir kreipkitės patarimo į specialias įstaigas bei specialistus. Tačiau nemanykite, kad specialistai greitai pakeis jūsų vaiko elgesį. Tai bus ilgas ir sunkus darbas. Jo rezultatas priklausys ne tik nuo vaiko, bet ir nuo tėvų bei visų kitų aplinkinių elgesio. Būkite kantrūs, nes tai kova už vaiko gyvybę. Reikės be galo daug jėgų, ryžto, pasitikėjimo ir visokeriopos paramos ir pagalbos.

Iš G.Davidavičienės knygelės: Tėvams apie narkotikus. Kaip apsaugoti vaikus? Vilnius, 2001m.


Daugiau straipsnių