Akimis reikia rūpintis nuo vaikystės

Akys – vienas iš svarbiausių organų, kurio pagalba žmogus palaiko ryšį su išoriniu pasauliu. Mūsų akys atlieka sudėtingas funkcijas: mato šviesą, prisitaiko prie įvairaus jos stiprumo, skiria spalvas, mato daiktų formas, įvertina jų dydį ir atstumą. Kol akys sveikos, žmonės apie jas negalvoja, ypač vaikai ir jaunimas. O juk žymiai lengviau išsaugoti gerą regėjimą, negu jį atstatyti, kai akys jau pakenktos. Todėl akimis reikia rūpintis visą gyvenimą ir pradėti tai kuo anksčiau – nuo vaikystės. Apie akių priežiūrą pakalbėsime su Klaipėdos medicinos centro "Lorna" gydytoja oftalmologe Virginija Petkiene.

– Tėvelius labiausiai baugina vaikų trumparegystė. Kada ir kaip ši liga prasideda bei ką daryti, kad vaikas visgi išvengtų nuolatinio akinių nešiojimo?

Dažniausia vaikų regėjimo sutrikimo priežastis – trumparegyste. Bet… beveik visi kūdikiai gimsta toliaregiai. Vaikui augant toliaregystė mažėja ir išnyksta maždaug 10 metų amžiaus. Normalu, kai naujagimio toliaregystė yra 3,0 D-4,0 D, vienerių metukų vaiko – 2,0 D, dviejų metų – 1,0 D, nuo 6 iki 10 metų amžiaus vaiko – 0,5 D. Tokio dydžio toliaregystės nereikia koreguoti. Tačiau negalima praleisti momento, kai būtinas gydytojo įsikišimas ir toliaregystės gydymas.

Toliaregėje akyje lygiagretūs spinduliai, einantys nuo daiktų susikerta už tinklainės, todėl pačioje tinklainėje susidaro neryškus daikto atvaizdas. Dažniausiai toliaregiai blogai mato tolimus daiktus ir dar blogiau artimus. Iš pradžių akis sugeba prisitaikyti (akomoduoti): lęšiukas labiau gaubtas, padidėja jo laužiamoji galia ir sugebame matyti aiškų vaizdą. Toliaregė akis akomoduoja žiūrėdama į tolimus ir artimus daiktus, todėl akys labai pavargsta, susilieja vaizdas, pradeda skaudėti galvą, atsiranda nervingumas, vokų trūkčiojimas, parausta akys ir vokų kraštai, o mažiems vaikams akys pradeda žvairuoti į nosies pusę.

Toliaregiams reikalingi iškili akiniai (pliusiniai), pro kuriuos gerai mato iš tolo ir be nuovargio skaito smulkų raštą. Akinius reikia nešioti pastoviai. Laiku parinkti teisingi akiniai apsaugo akis nuo nuovargio ir žvairumo.

Na o trumparegystė – dažniausiai pasitaikantis vaikų regėjimo sutrikimas. Tačiau tik 1-2 proc. vaikų trumparegystė yra įgimta. Ji dažniausiai išsivysto mokykliniame amžiuje, nors pastaruoju metu trumparegystė vis dažniau nustatoma besiruošiantiems lankyti mokyklą vaikams.

Vaikai nuo pirmųjų gyvenimo metų susiduria su dideliu regėjimo darbo krūviu: užsiėmimai vaikų darželyje, televizijos laidos, smulkūs konstravimo darbai. Mokykloje – ilgai trunkančios pamokos, mokymasis pamainomis (ypač po pietų), pamokų ruoša, blogas apšvietimas mokykloje ir darbo vietoje namuose, papildomai lankomi muzikos ir dailės užsiėmimai, besaikis televizijos laidų žiūrėjimas ir ypač dabar madingi įvairūs kompiuteriniai žaidimai.

Trumparegystės vystymosi mechanizmas sudėtingas. Didelės reikšmės jai atsirasti turi paveldimumas, higieninių sąlygų nesilaikymas, persirgtos infekcinės ligos, užsikrėtimas kirminais, netaisyklinga mityba, vitaminų stoka ir t.t.

Gana dažnai vaikams nustatomas astigmatizmas. Tai tokia akies struktūros anomalija, kai ragenos priekinis paviršius yra netaisyklingai išgaubtas, ragenos kreivumo spindulys įvairiuose meridianuose yra netolygus. Dalis šviesos spindulių patenkančių į akį susikerta viename taške, kita dalis – toliau. Todėl atvaizdas tinklainėje susidaro neryškus ir iškraipytas. Šiai regėjimo ydai ištaisyti skiriami cilindriniai arba sferocilindriniai lęšiai. Šios refrakcijos ydos yra koreguojamos jau 10 mėnesių amžiaus vaikams. Laiku nepradėjus nešioti akinių labai dažnai išsivysto žvairumas. Tai nėra tik kosmetinis trūkumas, o gilus sutartinio binokulinio akių matymo sutrikimas, dažnai susijęs su žymiu regėjimo aštrumo sumažėjimu. Jei akis žvairuoja nuo prigimties arba ankstyvo amžiaus, nukrypusi akis daugeliu atveju yra beveik akla.

Žvairuojantys vaikai gydomi nuo 10 mėnesių amžiaus, skiriami akiniai pastoviam nešiojimui (kartais binokuliniai), naudojami specialūs pratimai: dengiama gerai matanti akis, švitinimai įvairiais aparatais, ortoptinis gydymas, chirurginis gydymas.

Žvairuojančių vaikų gydymas iš tėvų, gydytojų bei pačių vaikų reikalauja daug kantrybės, užsispyrimo, darbo ir tik taip galima pasiekti gerų rezultatų.

– Kas yra akomodacinis spazmas?

Skaitant ir rašant akys turi prisitaikyti (akomoduoti) aiškiai matyti iš arti. Šiame darbe aktyviai dalyvauja lęšio ir krumplyno raumuo. Susitraukus krumplyno raumens skaiduloms, lęšis išsigaubia ir akis gerai mato artimus daiktus. Juo artimesnius daiktus matome, tuo daugiau turi išsigaubti lęšis. Tai vadinama akomodacija. Jei skaitant, rašant nesilaikoma pagrindinių regimojo darbo higieninių reikalavimų (knyga pernelyg arti akių, nedaromos pertraukos, prastas apšvietimas), krumplyno raumuo pavargsta ir nesugeba, žiūrint į tolimus daiktus, atsipalaiduoti. Sutrikus akomodacijai, pablogėja vaiko matymas į tolį. Tai dar nėra tikroji trumparegystė. Tai tik vadinamas akomodacijos spazmas, kuris negydomas pereina į tikrąją trumparegystę.

Todėl būtina, kad vaiko akis laiku patikrintų gydytojas oftalmologas ir pradėtų tinkamą gydymą. Kruopščiai ištyręs ligonį akių gydytojas nusprendžia, ar tai tikroji trumparegystė, ar tai tik akomodacijos spazmas. Akomodacijos spazmas išgydomas, jei sąžiningai vykdomi visi gydytojo nurodymai.

– Kada pradėti trumparegystės profilaktiką?

Trumparegystės profilaktiką reikėtų pradėti nuo pirmųjų kūdikystės dienų. Atsisakykite žalingo įpročio mažiesiems kabinti žaislus arti akių, ikimokyklinio amžiaus vaikams mokymasis piešti, rašyti, skaityti turėtų iki pusvalandžio per dieną.

Mokiniai privalo sėdėti savo ūgiui pritaikytuose suoluose, kur yra geras apšvietimas. Didelės reikšmės turi geras sąsiuvinių ir knygų popierius, aiškus šriftas vadovėliuose, ryškus (juodas) rašalas, neblizganti lenta, gera kreida ir t.t. Namuose geriausia ruošti pamokas prie stalinės lempos, kuri stovi iš kairės pusės (dešiniarankiams). Lempa turi būti 60 vatų stiprumo, su gaubtu. Atstumas nuo knygos iki akių – 35-40 cm, teisingiausia knygą būtų laikyti ne horizontaliai padėtą, o pasvirusią 15° kampu ant stovelio. Kas 45-50 minučių rekomenduojama daryti 10-15 minučių pertraukėles, atlikti regos mankštos pratimus. Negalima skaityti atsigulus, tamsiame kampe, važiuojant autobusu.

Būtina apriboti televizijos laidų žiūrėjimą ir įvairių kompiuterinių žaidimų (ypač įjungtų į televizorių) trukmę, nes daugelyje televizorių nėra specialaus pilioroidinio ekrano. Tai vargina ne tik akis, bet ir nervų sistemą.

Televizijos laidas galima žiūrėti 2-3 kartus per savaitę, nuo 30 min. iki 1 val. (pagal vaikų amžių). Sėdėti reikia 3 metrus nuo televizoriaus, baigti žiūrėti laidas vaikui reiktų iki 20 valandos.

Tikrosios trumparegystės atveju skiriami akiniai tolumui arba kontaktinės linzės. Akiniai akių negadina. Priešingai – jie gerina matymą, išnyksta akių nuovargis, galvos skausmai.

Sunkesniais atvejais trumparegystė progresuoja, atsiranda pakitimai akių dugne, akies obuolys pailgėja. Tuomet taikomas operacinis gydymas (skleroplastika), kuris sustabdo tolimesnį trumparegystės progresavimą.

– Pakalbėkim apie gydomuosius akių pratimus. Kai pastebėjau, jog dukra blogiau mato, iš karto kreipiausi į specialistus. Šie konstatavo, jog vaikas jau turi nuolatos nešioti akinukus. Pasidomėjau, ar regėjimą pagerintų gydomųjų pratimų kursas. Išgirdau keistą patarimą, jog net neverta leisti pinigus pratimams, kurie niekuo nepadės. Kreipiausi į kitus gydytojus, kurie parinko reikalinga pratimu kursa. Po kurio laiko juos vel pakartojom ir… dukros akių astigmatizmą pavyko sėkmingai pakoreguoti, o akinukus užsideda tik skaitydama, rašydama ir žiūrėdama televizorių. Kokie akių susirgimai gydomi pratimais? Ar jie taikomi tik vaikų gydymui?

Gydomieji akių pratimai vaikams ir suaugusiems atliekami sergant akomodacijos spazmu, trumparegyste, toliaregyste, žvairuojantiems ir kitomis akių ligomis. Tinkamai parinkti pratimai padeda ir suaugusiems žmonėms, kurie net nustemba pagerėjus regėjimui. Neseniai turėjau pacientę, kuriai net su akiniais skaitant susiliedavo raidės, parausdavo akys, svaigo galva, negelbėjo net stipresnių dioptrijų akiniai ir akių lašai. Diagnozavau akių raumenų pusiausvyros sutrikimą, kuris beje dažnai kamuoja dirbančiuosius su kompiuteriu. Po pratimų kurso moteris regėjimu nebesiskundė, o po kelių mėnesių paprašė dar kartą profilaktiškai skirti gydomuosius pratimus.

Pacientas turi teisę pasirinkti, į kurią gydymo įstaigą eiti, išsiaiškinti, kurioje iš jų trumpiau reikės laukti eilės (savaitę ar net porą mėnesių). Svarbu, kaip minėjau, turėti oftalmologo siuntimą. Pati neabejoju pratimų nauda pacientams. O žmogus, jei nepasitiki kurio nors gydytojo nustatyta diagnoze ar taikomu gydymu, visada gali ir turi teisę išklausyti ir kitų specialistų nuomonę. Kaip ir buvo jūsų atveju. Svarbiausia, kad liga būtų kuo anksčiau diagnozuota ir laiku suteikta tinkama pagalba.

Kada tėvai turėtų atvesti vaiką pas gydytoją tikrinti akių?

Kartais mane stebina tėvai, kurie abu į pasaulį žiūri pro akinių stiklus, o vaiko regėjimu ima rūpintis tik tada, kai mažoji atžala pati pradeda skųstis blogai matanti. Neretai vaikai blogai mato tik viena akimi, o tėvai to nei pastebi, nei įtaria. Gaila, kad vaikučių akys profilaktiškai tikrinamos tik prieš pradedant lankyti mokyklą. Mano ilga darbo patirtis rodo ir tėvams noriu patarti, jog pas oftalmologą reikia ateiti daug anksčiau nei ruošiantis eiti į pirmąją klasę. Pirmą kartą akis reikėtų tikrinti dar iki pirmojo vaiko gimtadienio. Jau tada gydytojas gali diagnozuoti įgimtas akių ligas ir laiku pradėti jas gydyti. Jei pirmą kartą akys rūpesčių nesukėlė, tai antrą kartą akis reikėtų profilaktiškai patikrinti 2-3 metų amžiaus vaikams, o trečiąjį – prieš mokyklą. Jei vaikutis gimė neišnešiotas ir buvo įtarta oftalmologinė ar neurologinė patologija, tai pas gydytoją jį reikia vežti jau 3-4 mėnesių. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo lengviau ir greičiau ji išgydoma. Ir gydymo rezultatai daug geresni.