Cistitas – šlapimo pūslės uždegimas

Med. dr. gydytojas urologas-seksologas Mindaugas Danilevičius

Šlapimo pūslės uždegimas – cistitas dažniausiai atsiranda dėl bakterijų sukeltų šlapimo takų infekcijų. Cistitas gali būti ir ne infekcinis, o sukeltas vaistų, radioterapijos, šlapimo pūslės kateterizacijos ir kt. Ši liga dažniausiai yra jaunų ir vidutinio amžiaus moterų problema, bet serga ir vyrai.

Kodėl moterys šlapimo takų infekcijomis serga dažniau? Tai lemia jų anatominės ypatybės: šlaplė yra trumpesnė nei vyrų, o makštis ir išangė visai šalia šlapimo takų. Makštyje ir aplink išangę yra palanki aplinka infekcijai vystitis. Todėl tinkamai nesilaikant higienos, išmatose esančios bakterijos gali iš išangės aplinkos lengvai patekti į šlaplę. Cistitą dažniausiai sukelia žarnyne gyvenančios bakterijos (iki 70-80% atvejų šios ligos sukelėjas – E. coli bakterija), bet gali būti ir kitos priežastys: lytiniu keliu plintančios infekcijos (chlamidijos, ureoplazmos, mikoplazmos, trichomonos, herpesas), retais atvejais – tuberkuliozė. Medicinoje dar yra išskiriami cheminis bei radiacinis (spindulinės terapijos sukeltas) cistitai.

Cistito simptomai gali būti įvairūs: dažnas noras šlapintis, kai šlapimo pūslė tuščia, deginimas ir perštėjimas šlapinimosi metu, šlapinimasis po truputį ir dažnai, skausmai pilvo apatinėje dalyje ir juosmenyje, atsiradęs kraujas šlapime, nemalonaus kvapo koncentruotas šlapimas ir t.t. Kartais, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, cistitas gali nesukelti jokių simptomų. Jiems šlapimo pūslės uždegimas gali būti atsitiktinai nustatytas, kai atliekamas šlapimo tyrimas dėl visai kitų priežasčių. Ir vyrams, ir moterims cistito riziką didina kliūtys šlapimo takuose. Tai gali būti inkstų akmenys, vėžiniai susirgimai, padidėjusi prostata ir kt. Pavojingas ir imuninės sistemos nusilpimas, kurį sukelia ŽIV infekcija, cukrinis diabetas, vėžio gydymas ir kt. Riziką didina ir ilgalaikė šlapimo pūslės kateterizacija.

Diagnozė nuatatoma atlikus paprastą šlapimo tyrimą (aptinkamas padidėjęs leukocitų kiekis ir nitritai (bakterijos)) bei šlapimo pasėlio tyrimą. Pastarasis tyrimas padeda išsiaiškinti uždegiminio proceso sukėlėją, nustatomas jo jautrumas antibiotikams. Tai labai svarbu, nes po cistito simptomais gali slėptis kitos ligos. Todėl neretai tenka atlikti ir ultragarsinį tyrimą bei cistoskopiją. Cistoskopijos metu per šlaplę į šlapimo pūslę įvedamas specialus vamzdelio formos prietaisas – cistoskopas ir šlaplė bei šlapimo pūslė apžiūrima iš vidaus. Šis tyrimas padeda nustatyti galimas cistito ar kraujavimo priežastis. Radiologiniai tyrimai nėra reikalingi, tačiau jie gali padėti nustatyti ligos priežastį, kai nėra infekcijos požymių. Kiti tyrimai – rentgenograma ir echoskopija padeda nustatyti cistito priežastis: akmenis, auglius, svetimkūnius ir kt. Siekiant įvertinti bendrą paciento būklę, inkstų ar kitų organų sistemų funkcijas, uždegimo dydį bei diferencijuoti jį su kitomis ligomis, atliekami mažiau specifiniai tyrimai: bendras kraujo tyrimas, biocheminis kraujo tyrimas irk t.

Jei atlikus cistoskopiją įtariamas intersticinis cistitas, atlikus cistoskopiją, kartais gali tekti atlikti ir TUR (operacinė invazija su nejautra, kai special prietaisu su optika patenkama į šlapimo pūslę per šlaplės kanalą, tikslas – atlikti šlapimo pūslės biopsiją). Biopsijos atsakymas padeda spręsti, ar reikalingi lokalaus šlapimo pūslės gydymo būdai (pavyzdžiui, instiliacijos į šlapimo pūslę).

Pastebėjus pirmuosius uždegimo simptomus, reikia gerti daug skysčių, kad uždegimą sukėlusios bakterijos iš organizmo būtų “išplautos”. Rekomenduojamos bruknių, meškauogių, spanguolių ir kitos arbatos. Sergant šlapimo takų infekcijomis, labai svarbu vartoti ir arbatas, kurios turi diuretinį (šlapimą varantį) poveikį. Tai beržo lapų, petražolių, dilgėlių lapų arbatos. Nerekomenduojama vartoti aštraus (garstyčių, krienų), sūraus maisto, marinuotų produktų, alkoholinių gėrimų. Šiuose produktuose yra medžiagų, patenkančių į šlapimą, dirginčių šlaplę bei taip sustiprinčių uždegiminius šlapimo takų procesus. Skaumą malšinti puikiai padeda šilto vandens pripildyta guminė pūslė, šiltos sėdimosios vonelės. Jei skausmas labai stiprus, skiraimi analgetikai. Bakterinis cistitas dažniausiai gydomas antibiotikais. Kokie antibiotikai ir kaip ilgai bus taikomas gydymas, priklauso nuo bakterijų jautrumo bei paciento bendros būklės. Kartais gali būti skiriami ir šlapimo pūslės tonusą mažinantys preparatai (m-cholinoblokatoriai). Kad liga nesikartotų, gydytis rekomenduojama ne trumpiau kaip dvi savaites, antibiotikus vartoti ne mažiau kaip 4-7 dienas, tačiau tai sprendžia gydytojas. Be to, reikėtų stengtis nesušalti kojų, nesimaudyti šaltame vandenyje, dėvėti šiltus apatinius drabužius, avėti šiltus batus, nuolat gerti pakankamai skysčių, reguliariai šlapintis, stengtis visiškai ištuštinti pūslę, ypač po lytinių santykių, nes tokiu būdu iš šlapimo takų pašalinamos bakterijos. Lytinių santykių metu nereikėtų bijoti naudoti daug lubrikanto, nes tai sumažina maceraciją ir daug greitesnį bakterijų pateikimą į šlapimo pūslę. Beje, cistitas dažnai paūmėja moterims, kurios serga lėtine vulvovaginaline kandidoze bei bakterine vaginoze.

Intersticinio cistito priežastys nėra aiškios, todėl nėra ir vieno gydymo. Jo gydymas yra dažnai simptominis: analgetikai skausmui malšinti, procedūros didinančios šlapimo pūslės talpą (šlapimo pūslės ištempimas skysčiu arba dujomis), instiliacijos į šlapimo pūslę. Gali būti taikomas ir chirurginis gydymas ar elektrostimuliacija, kuri mažina skausmą, šlapinimosi dažnį. Kiti neinfekciniai cistitai gydomi šalinant priežastį, pvz.: akmenligės gydymas, cukraligės kontrolė, cheminių dirgiklių vengimas ir t.t. Chemoterapijos ar radioterapijos sukeltas cistitas dažniausiai gydomas simptomiškai analgetikais, didinant vandens suvartojimą ir šlapimo išskyrimą skatinančiais preparatais.

Laiku neišgydžius cistito, gresia komplikacijos. Netinkamai gydomas arba negydomas šlapimo pūslės uždegimas gali ne tik pereiti į lėtinį, bet ir sukelti įvairias inkstų ar ginekologines ligas, nėštumo komplikacijas. Jei cistito paūmėjimai nuolat kartojasi, sergate bent kelis kartus per metus ir tai kartojasi kismet, jei gydant pagerėja tik trumpam, būtina kreiptis į gydytoją urologą.

_____________________

Registracija telefonu +37070077717 arba palikite savo kontaktus mūsų puslapyje: https://lorna.lt/registracija/ – mes su jumis susisieksime.
Kviečiame registruotis.

Kiti straipsniai

Išsėtinė sklerozė – lėtinė centrinės nervų sistemos liga

Išsėtinė sklerozė – lėtinė centrinės nervų sistemos liga

Glaukoma – tylus regėjimo vagis

Glaukoma – tylus regėjimo vagis

Inkstų ir šlapimo pūslės akmenligė

Inkstų ir šlapimo pūslės akmenligė