Išsėtinė sklerozė – lėtinė centrinės nervų sistemos liga
Glaukoma ir katarakta – klastingos akių ligos
Akis – tai jutimo organas, kuris žmogui teikia daugiausiai informacijos ir padeda palaikyti ryšį su išoriniu pasauliu. Regėjimo netekimas visuomet buvo laikomas didžiausia nelaime. Aklumo bei invalidumo priežastimi dažnai būna nediagnozuota ir negydyta glaukoma, katarakta.
Kas yra glaukoma?
Glaukoma, tai grupė susirgimų, kuriems būdingas akispūdžio padidėjimas, tipinga akies nervo atrofija ir akipločio pakitimai. Žmogaus akyje yra specialus skystis, kuris vienodai spaudžia akies sieneles ir laiko jas įtemptas. Šis spaudimas vadinamas akispūdžiu. Dažniausiai akispūdis abiejose akyse būna vienodas. Ilgalaikis akispūdžio sumažėjimas ar padidėjimas neigiamai veikia akį. Dėl to sutrinka akies audinių mityba, sunyksta nervinės skaidulos, blogėja nervinių impulsų perdavimas smegenims, silpnėja regėjimas, siaurėja akiplotis (žmogus pradeda siauriau matyti). Akispūdžio padidėjimas dažnai yra sunkios akių ligos – glaukomos požymis. Tai labai klastinga liga, kuria sergant dažniausiai nejaučiama jokio skausmo, akis neparausta, nėra ir kitų požymių, kurie verstų sunerimti ir eiti pas gydytoją. Kadangi regėjimas silpnėja labai pamažu ir lėtai, žmonės neretai kreipiasi į specialistą pavėluotai, kai liga yra jau išplitusi arba ir visai sunaikinusi vieną akį. Reikia paminėti ir glaukomos rizikos faktorius: akies hipertenzija, amžius (dažniau serga vyresni nei 45 metų amžiaus žmonės), paveldėjimas (žinomi šeimyninės glaukomos atvejai), didelė trumparegystė, cukrinis diabetas, traumos arba akies operacija, ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas, aukštas kraujospūdis. Esant bet kuriam iš šių minėtų reiškinių, reikia eiti pas akių gydytoją ir pasimatuoti akispūdį. Tai nevarginanti ir nesudėtinga procedūra. Akispūdis matuojamas kompiuteriniu automatiniu bekontaktiniu tonometru, nenaudojant nuskausminančių vaistų, neprisiliečiant prie ragenos paviršiaus. Net dažnai atlikdami šį tyrimą, akims jokios žalos nepadarysite.
Radęs padidintą akispūdį, gydytojas įvertina regos nervą, tiria akių dugną, akiplotį (kompiuteriu nustato akipločio ribų susiaurėjimus, tinklainės jautrumo pakitimus šviesos dirgikliams, defektus). Dažnai ligos pradžioje akipločio pakitimai būna labai nežymūs ir šį tyrimą, kaip ir regos nervo bei akispūdžio matavimą, reikia reguliariai kartoti. Įtarus glaukomą, būtina reguliariai lankytis pas akių gydytoją, kad neužleistume ligos.
Glaukoma yra kelių rūšių: įgimta, pirminė ir antrinė. Įgimtą glaukomą kartais galima diagnozuoti ir ką tik gimusiam kūdikiui, o kartais jos požymiai išryškėja vaikui augant – kelių mėnesių, metų ar net paauglystėje. Jei liga negydoma, vaikas gali apakti. Vaiko regėjimą gali išgelbėti tik laiku atlikta operacija.
Glaukoma, kuri atsiranda dėl įvairių akių ligų (sergant pasikartojančiu rainelės ir krumplyno uždegimu, po traumų išnirus ar pasvirus lęšiukui, dėl akies vidaus navikų, kraujosrūvų, tinklainės venų trombozės) komplikacijų, vadinama antrine. Ja serga įvairaus amžiaus žmonės, o liga dažniausiai pasireiškia stipriais nesveikos akies skausmais.
Kartais staiga užsikemša kanalai, kuriais skystis nuteka iš akies. Dėl to labai greitai susilpnėja regėjimas, atsiranda labai stiprus akies ir galvos skausmas. Tokią būklę vadiname ūmiu glaukomos priepuoliu, kurio metu kartais gali būti pykinimas, vėmimas, didelis bendras silpnumas. Pasitaiko, jog ligoniui pakyla net temperatūra. Ilgiau trunkant priepuoliui, galima ir visiškai apakti. Dėl glaukomos praradus regėjimą, jo sugrąžinti neįmanoma.
Dažnai, prieš stiprų ūmios glaukomos priepuolį, akis tartum praneša apie artėjantį pavojų duodama specifinius signalus: po sielvarto, susijaudinimo pajuntami nestiprūs galvos ir akies skausmai, spaudimo pojūtis akyje, šiek tiek pablogėja regėjimas, matyti vaivorykštės spalvų ratilai apie šviesos šaltinį. Šie nemalonūs pojūčiai trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų. Jiems praėjus, jaučiamasi visai gerai, kol pagaliau ūmus glaukomos priepuolis įrodo, kad sergate sunkia akių liga. Pastebėjus minėtus reiškinius, reikia kreiptis į akių gydytoją. Jei laiku bus nustatyta diagnozė ir paskirtas gydymas, išvengsite ūmaus glaukomos priepuolio.
Kartais skysčio sąstovis akyje būna nedidelis, liga formuojasi iš lėto. Tai lėtinė ligos eiga. Ligoniui skauda galvą smilkinių srityje, apie akis, kai kada skausmai juntami pakaušyje. Retkarčiais ligonis junta ir nestiprius akies skausmus, lyg kokį svetimkūnį akyje arba jam atrodo, kad akis pilna ašarų, nors jų nėra. Šie nemalonūs pojūčiai atsiranda pavargus, išgėrus daugiau skysčių, pabuvus karštyje ar pasilenkus. Taip pat sutrinka ir regėjimas. Žmogus mato tartum pro rūką ar tinklą, o apie šviesos šaltinį regi vaivorykštės spalvos ratilus. Tai reiškia, jog šiek tiek padidėjo akispūdis, kuris trunka kelias minutes arba 2-3 valandas. Po to skausmai nurimsta ir vėl žmogus mato normaliai. Šiaip žmogus akinius darbui keičia kas 3-5 metus, o sergant glaukoma juos kai kada tenka keisti kas keletą mėnesių. Vėlesnėje ligos stadijoje galvos skausmai ir regėjimo sutrikimai kartojasi vis dažniau ir ilgiau. Ligoniai pradeda blogiau orientuotis, nes susiaureja akiplotis. Progresuojant ligai ir nesigydant, galima net apakti. Ligoniai dažnai i gydytojus kreipiasi tik tada, kai liga jau toli pažengusi…
Dažniausiai pasitaikanti yra pirminė glaukoma, kai akispūdis pakyla ne dėl kurios nors kitos akių ligos komplikacijos, o savaime. Šia liga dažniausiai serga 40-50 metų amžiaus žmonės. Glaukoma apima abi akis. Neretai vieną akį anksčiau, kitą – vėliau. Manoma, kad ligai atsirasti turi įtakos nemažai faktorių, kuriuos daugiausiai lemia paveldimumas. Labai dažnai ji pasirodo, kai jau sergama hipertonine liga, diabetu. Pirminė glaukoma labai klastinga: nesukeldama ligoniui jokių nemalonumų, pamažu progresuoja net iki visiško aklumo. Ligoniai tik retkarčiais skundžiasi nepastoviu, buku skausmu akyse, antakių lanko, kaktos srityje, padidėjusiu ašarojimu. Retkarčiais apie šviesos šaltinį ligonis mato vaivorykštinius ratilus. Regėjimo aštrumas mažėja labai palengva ir ligonis visai to nepastebi.
Sergantiems glaukoma gali pakenkti sunkus fizinis darbas, darbas pasilenkus. Nepatartina ilgai būti karštyje. Netinka kai kurios fizioterapinės procedūros, kai kinta temperatūra (purvo vonios, šarko dušas). Griežtai draudžiama vartoti alkoholį. Reikia atsisakyti ir rūkymo.
Glaukomos gydymas medikamentinis. Jei nepadeda vaistai, operuojama arba gydoma lazeriu. Labai svarbu atsiminti: jei glaukoma diagnozuota ankstyvoje stadijoje ir pradėta gydyti, žmogus neapaks. Tik bendros ligonio ir gydytojo pastangos gali padėti sėkmingai diagnozuoti ir gydyti glaukomą.
O kas yra katarakta?
Lęšiukas – svarbi akies obuolio dioptrinio aparato dalis, kuri praleidžia spindulius į akį, juos glaudžia ir dalyvauja akomodacijoje. Lęšiukas funkcionuoja gerai, kai jis skaidrus, o jo padėtis akyje normali. Katarakta – tai lęšiuko drumstis (valktis). Kataraktas skirstomos į įgimtąsias ir įgytąsias. Pastarosios yra senatvinės, konstitucinės (dėl endokrininių liaukų veiklos sutrikimo), trauminės, spindulinės, toksinės ir kt.
Įgimtos kataraktos sudaro apie 60 proc. visų įgimtų akies patologijų. Iš 100 000 vaikų maždaug penki turi įgimtą kataraktą, kurios priežastis dažniausiai yra motinos infekcinės ligos nėštumo metu. Be to, turi reikšmės ir medikamentų, nikotino, alkoholio bei kitų įvairių toksinių medžiagų poveikis.
Senatvinė katarakta dažniausiai būna asmenims, sulaukusiems 50-60 metų amžiaus. Lęšiukas palaipsniui drumstėja, o ligonis prieš akis jaučia lyg museles, juodulius. Šiems susiliejus, į pasaulį žiūrima lyg per dūmus. Regėjimas silpsta be skausmo. Šviesa išsisklaido pro drumsčių tarpus ir ligonis vietoj vieno daikto gali matyti kelis. Sudrumstėjus visam lęšiukui, regėjimas taip pablogėja, kad beatskiria tik šviesą nuo tamsos. Lęšiukas atrodo pilkas, net baltas.
Iki šiol dar nerasta pakankamai efektyvių priemonių, kaip konservatyviai gydyti kataraktą. Stengiamasi sustabdyti arba bent sulėtinti ligos progresavimą.
Senatvinę kataraktą geriausia operuoti, kai ji beveik arba visiškai subrendusi. Suaugusiems žmonėms lęšiukas šalinamas naudojant mikrochirurginę techniką. Dažnai naudojamas ultragarsas-fakoemulsipacija. Pašalintą lęšiuką galima pakeisti sintetiniu (dirbtiniu) lęšiuku arba koreguojančia linze.
Atsiradus minėtiems pojūčiams arba pablogėjus regėjimui, ligonis būtinai turi skubėti pas akių gydytoją. Tik bendros ligonio ir gydytojo pastangos gali padėti sėkmingai diagnozuoti ir gydyti glaukomą, kataraktą.
Gydytoja Milda Bojorūnienė