Kas yra ūmi ŽIV infekcija arba kur Klaipėdoje anonimiškai išsitirti dėl AIDS

Daugelis žmonijai žinomų virusų, patekę į žmogaus organizmą, savo „veiklą“ išvysto tuoj pat. Pavyzdžiui, žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, jau sekančią dieną serga, karščiuoja, kosti. Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) yra kitoks.

Žmogus, užsikrėtęs, ŽIV, gali nesirgti 5-8 metus, ar net ilgiau ir jaustis visai neblogai. Tiesa, praėjus kelioms savaitėms nuo užsikrėtimo momento, toks asmuo lengvai sunegaluoja: skauda galvą, gerklę, pakyla temperatūra, padidėja limfmazgiai, atsiranda išbėrimų. Visi šie simptomai medikų yra vadinami ūmia ŽIV infekcija arba pirmąja ŽIV ataka.

Šie negalavimai po kelių savaičių praeina ir žmogus vėl jaučiasi kuo puikiausiai, net neįtardamas, kad jau gali būti užsikrėtęs mirtinu virusu.

Netrukus po to, kai praeina pirmoji viruso ataka, organizmas, pajutęs svetimkūnį ŽIV virusą), pradeda gaminti antikūnus, kurie bando jį sunaikinti. Deja, šią kovą organizmas pralaimi. Kai antikūnų žmogaus kraujyje atsiranda pakankamai daug (maždaug po 2-3 mėn. nuo užsikrėtimo pradžios), jie jau aptinkami specialaus kraujo tyrimo dėl ŽIV metu. Taigi, ieškomas ne pats virusas, o antikūnai.

Laikotarpis nuo užsikrėtimo momento iki tos dienos, kai kraujyje pradeda cirkuliuoti pakankamai didelis kiekis antikūnų, yra vadinamas „slaptuoju“, „lango“, „inkubaciniu“ periodu ar panašiai.

Vadinasi, visų mūsų nelaimei, 2-3 mėnesius žmogus pats nežino, kad yra užsikrėtęs ŽIV, ir to negali nustatyti medikai, nebent būtų atliekamos labai tikslios, sudėtingos ir brangiai kainuojančios kraujo analizės.

Tačiau tuo AIDS viruso klastingumas nesibaigia. „Lango“ periodu ŽIV ne tik nepagaunamas įprastiniais tyrimais, bet ir yra ypač „piktas“.

ŽIV užsikrėtęs asmuo būtent „lango“ laikotarpiu yra pats pavojingiausias aplinkiniams. Šiuo laikotarpiu viruso koncentracija kraujyje yra labai didelė (vėliau ji sumažėja), labai pavojingi yra švirkštai, sutepti šio žmogaus krauju, lytiniai kontaktai be apsaugos priemonių, o ypač grėsminga, jei toks žmogus sugalvoja tapti donoru.

Jei elgėtės rizikingai,visada pagalvokite, kad jau galite būti užsikrėtęs ŽIV ir pasistenkite neužkrėsti savo artimųjų: naudokitės prezervatyvais, neskolinkite savo švirkštų, nebūkite donoru.

O po 2-3 mėnesių ateikite pasitikrinti kraują dėl ŽIV.

Klaipėdoje anonimiškai dėl ŽIV/AIDS galima išsitirti:

• Klaipėdos kraujo centre: Naikupės 28, 17 kabinetas, telefonas 275781.
• Klaipėdos ligoninės AIDS diagnostinėje laboratorijoje: Liepojos 41, tel. 396608, 396530.
• Klaipėdos Odos ir veneros ligų ligoninės poliklinikoje: Jūros 4, 3 kabinetas, tel. 212725.
• Medicinos centre „Lorna“: Naujoji uosto 12 a, dermatovenerologiniame kabinete, tel. 493765, registratūra – informacija telefonu 310797.

Klaipėdos visuomeninė organizacija „AIDS profilaktikos žinių propagavimo centras“