Skydliaukė ir skydliaukės vėžys

Kas yra skydliaukė? Skydliaukė yra endokrininė liauka. Ji gamina hormonus, kurie išskiriami į kraują ir veikia daugelį organizmo organų, audinių ir ląstelių.

Kur yra skydliaukė?

Skydliaukė sudaryta iš dviejų skilčių (kiekvienos skilties dydis prilygsta pusei žmogaus nykščio), kurias jungia tarpinė skydliaukės dalis, dar vadinama isthmus. Skiltys yra abipusiai trachėjos ir randamos žemiau Adomo obuolio.

Ką daro skydliaukė?

Skydliaukė gamina tris hormonus, kurie išskiriami į kraują. Pirmasis vadinasi „tiroksinas“, jį sudaro keturi jodo atomai ir dažnai žymimas T4. Jei skydliaukė šio hormono gamina nepakankamai, atitinkamą jo kiekį reikia išgerti vaistų forma.

Antrasis hormonas – „trijodotironinas“ Jis turi tris jodo atomus ir žymimas T3. Organizmo audiniuose ir ląstelėse T4 yra verčiamas į T3. T3 (dalis jo verčiama iš T4, dalis – tiesiogiai išskiriama skydliaukės) yra aktyvusis hormonas ir veikia aktyvindamas įvairius kūno audinius ir ląsteles. Jei šio hormono gaminama per mažai, atitinkamą jo kiekį tenka vartoti kaip vaistą.

Trečiasis hormonas vadinasi „kalcitoninas“. Jo gamybą skatina padidėjęs kalcio kiekis kraujyje. Kalcitoninas, skatindamas kalcio ir fosforo šalinimą, padeda sumažinti jų kiekį kraujyje. Šio hormono daug gaminama esant skydliaukės meduliniam vėžiui. Jei jo trūksta, reikiamam organizmo balansui tenka jį vartoti papildomai.

Kaip skydliaukės hormonai veikia?

Skydliaukės hormonai veikia organizmo ląstelių medžiagų apykaitą. Tai yra, jie reguliuoja audinių ir ląstelių veikimo greitį. Jei skydliaukės hormonų gaminama per daug, ląstelių medžiagų apykaita yra greitesnė nei normaliai. Tai vadinama „hipertireoze“ Jei skydliaukės hormonų gaminama per mažai, organizmo ląstelės funkcionuoja lėčiau nei normoje ir tai vadinama „hipotireoze“.

Kas reguliuoja skydliaukės veiklą?

Dauguma endokrininių liaukų funkcionuoja tampriame ryšyje su kitomis liaukomis ir organizmo sistemomis. Skydliaukės veiklą kontroliuoja hipofizė, kuri randama kaukolės turkiabalnyje po smegenimis. Hipofizė yra labai jautri skydliaukės hormonų svyravimams kraujyje. Jei šių hormonų kiekis sumažėja žemiau normos, hipofizė reaguoja gamindama savąjį hormoną, kuris vadinamas „skydliaukę stimuliuojantis hormonas“ ir žymimas TSH (arba TTH). TSH skatina skydliaukę gaminti daugiau T3 ir T4. Jei skydliaukės hormonų kiekis kraujyje padidėja daugiau normos hipofizė tuoj pat sureaguoja ir nustoja gaminti TSH, tuo pačiu skydliaukė mažiau skatinama gaminti T3 ir T4. Jei reikalingas gydymas tiroksinu, tai neturės pašalinio poveikio į TSH.

Kaip įvertinamas skydliaukės aktyvumas?

Patyręs gydytojas skydliaukės aktyvumą gali įvertinti remiantis jūsų nusiskundimais, požymiais, simptomais ir klinikinio apžiūrėjimo duomenimis. Skydliaukės hormonų kiekio įvertinimui reikalinga paimti nedaug kraujo ir ištirti laboratorijoje laisvo (nesurišto kraujo baltymais) tiroksino (FT4) ir trijodotironino (T3) koncentraciją, o hipofizės aktyvumo įvertinimui – TSH. Tai yra pagrindiniai skydliaukės funkcijos tyrimai.

Kas yra prieskydinės liaukos ir kaip jos reguliuoja kalcio kiekį?

Prieskydinės liaukos funkcionuoja glaudžiame ryšyje su skydliauke. Šios liaukos yra labai mažos ir randamos už skydliaukės. Dažniausiai jos yra keturios, po dvi kiekvienoje pusėje. Prieskydinės liaukos gamina paratireoidinį hormoną (PTH), kuris reguliuoja kalcio kiekį kraujyje. Normalus kalcio kiekis kraujyje būtinas normaliam kaulų tankiui, kraujo krešėjimui, širdies ritmui, audinių ir ląstelių funkcionavimui, taip pat bendrai gerai savijautai.

Skydliaukės vėžys

Skydliaukės vėžys yra lėtai augantis ir dėl to negreitai nustatomas skydliaukės susirgimas, kuris daug metų gali nesukelti jokių simptomų.

Ar visi skydliaukės vėžiai yra vienodi?

Skiriamos trys diferencijuoto skydliaukės vėžio formos:

• Papilinė skydliaukės karcinoma – dažniausia skydliaukės vėžio forma. Dažniau randama jauniems žmonėms, taip pat moterims.
• Folikulinė skydliaukės karcinoma – retesnė, dažniau randama vyresniems žmonėms.
• Medulinė skydliaukės karcinoma – tai retas skydliaukės vėžys, kuris dažnai būna paveldimas.

Dauguma skydliaukės vėžių yra sėkmingai gydomi ir pagydomi, tačiau yra tikimybė susirgimui atsinaujinti, ypač tai liečia jaunus žmones, o taip pat sename amžiuje. Tai gali atsitikti bet kurioje ligos stadijoje. Ligos atsinaujinimas irgi gali būti sėkmingai gydomas. Tokiu būdu, yra tikslingas ilgalaikis periodinis šių pacientų tikrinimas ir stebėjimas.

Kokios skydliaukės vėžio priežastys?

Skydliaukės vėžio priežastys nėra žinomos. Nustatyta, kad radiacinė apšvita yra rizikos faktorius. Asmenims, kurie prieš 10-20 metų buvo apšvitinti kaklo srityje, yra didesnė rizika susirgti skydliaukės vėžiu. Tai pasakytina apie Černobylio radioaktyvių iškritų paveiktus vaikus ir suaugusius. Skydliaukės vėžio priežasčių tyrimai tęsiasi. Kartais skydliaukės papilinis vėžys būna paveldimas, o medulinis vėžys – dažnai paveldimas.

Kokie skydliaukės vėžio simptomai?

• Neskausmingas guzas priekinėje kaklo dalyje, kuris palaipsniui didėja;
• Ryjimo sutrikimas (disfagija) – dėl skydliaukės ir stemplės anatominio artumo;
• Kvėpavimo sutrikimas (dispnoja) – dėl skydliaukės ir trachėjos anatominio artumo;
• Balso užkimimas.

Dažnai nėra jokių simptomų ir susirgimas nustatomas atsitiktinio patikrinimo metu.

Hipertireozė (padidėjęs skydliaukės aktyvumas) ir hipotireozė (sumažėjęs skydliaukės aktyvumas) randama retai, kadangi vėžio ląstelės dažniausiai neveikia hormonų gamybos.

Kokie reikalingi tyrimai?

Bendros praktikos gydytojui nustačius vieną iš aukščiau nurodytų simptomų pacientas siunčiamas endokrinologo (skydliaukės ligų specialisto) konsultacijai. Čia diagnozės patikslinimui bus atlikti specialūs tyrimai.

Skydliaukės ultragarsinis tyrimas (echoskopija) – leis padaryti skydliaukės nuotrauką, įvertinti skydliaukės ir rastų mazgų dydį, atskirti solidinį darinį nuo cistos. Nors tyrimas neleidžia atskirti piktybinį mazgą nuo gerybinio, bet ultragarsinis tyrimas padeda nustatyti diagnozę ir planuoti atitinkamą gydymą.

Skydliaukės plonos adatos aspiracija – atliekama ambulatoriškai. Labai plona adata įduriama ir paimama ląstelių iš rasto skydliaukės mazgo. Ląstelės tiriamos mikroskopu, įvertinama, kokio pobūdžio – gerybinio ar piktybinio – yra skydliaukės pakitimai, nustatoma skydliaukės vėžio forma. Tai pagrindinis tyrimo metodas, leidžiantis nustatyti susirgimo diagnozę.

Kraujo tyrimai – parodo, ar skydliaukės hormonų kiekis yra normalus ar ne. Nors šie tyrimai nepadės diagnozuoti skydliaukės vėžio, bet jie prisidės prie diagnozės nustatymo ir gydymo pasirinkimo.

Radioizotopinis skenavimas – radioaktyvus jodas arba technecis suleidžiamas į veną ir po trumpo laiko gama kamera virš kaklo registruoja radioaktyvių medžiagų, sukauptų skydliaukėje, intensyvumą. Vėžinės ląstelės, skirtingai nei normali skydliaukė, nekaupia radioizotopo ir skenogramoje šis mazgas bus „šaltas“. Tačiau tai nėra labai geras diagnostinis tyrimas, kadangi dauguma „šaltų“ mazgų yra gerybiniai. Tyrimas efektyvus norint nustatyti po gydymo likusį vėžinį audinį.

Kaip gydomas skydliaukės vėžys?

Pagrindinis skydliaukės vėžio gydymo būdas yra chirurginis. Dažniausiai pašalinama visa skydinė liauka (totalinė tireoidektomija). Kartais užtenka pašalinti vieną skiltį. Tai priklauso nuo tokių faktorių, kaip paciento amžius, mazgo dydis ir aukščiau aprašytų tyrimų rezultatai. Po operacijos būtina pastoviai vartoti L-tiroksino tabletes. Skydliaukės hormonų normaliai koncentracijai ir TSH supresijai palaikyti būtini reguliarūs kraujo hormonų tyrimai, paprastai, 1-2 kartus per metus.

Daugumai pacientų po operacijos skiriamas gydymas radioaktyviu jodu. Tai paprastas neskausmingas gydymas, kai išgeriama viena ar kelios radiojodo dozės. Nuo šios mažo radioaktyvumo dozės nebūna tokio pašalinio poveikio kaip plaukų nuslinkimas ar panašiai, tačiau pacientas 2-4 dienas turi apriboti kontaktą su aplinkiniais.

Dauguma skydliaukės vėžio atvejų yra efektyviai gydoma ir pagydoma. Pastebėjus skydliaukės sutrikimo požymių nedelskite kreiptis į savo gydytoją ar skydliaukės ligų specialistą. Geriau pasitikrinti dabar nei atidėti iki kito derliaus.

Kauno medicinos universitetas,
Respublikinis Endokrinologijos centras
gyd. endokrinologas
med. dr. V. Šidlauskas